Svarsto apie atominę elektrinę

Kovo mėn. bus vienuolika metų, kai žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje nuniokojo Fokušimos atominę elektrinę. Po nelaimės šalys nutarė atsisakyti branduolinių jėgainių. Vokietija Naujųjų naktį išjungė tris atomines elektrines, per šiuo metus ketina uždaryti paskutines tris likusias.

Tačiau tie patys vokiečiai, japonai ir kitos šalys kuria naujos kartos reaktorius, telpančius į jūrinį konteinerį, lengvai pastatomus ir, kaip teigiama, nepalyginti saugesnius.

„Jau vien šitaip mechaniškai būtų galima užtikrinti ženkliai didesnį saugumą, praktiškai išbraukti iš galimybių sąrašo avariją su radioaktyvių medžiagų išmetimu į aplinką“, –sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.

Maži branduoliai reaktoriai jau seniai naudojami povandeniniuose laivuose.

„Mažuose moduliniuose reaktoriuose atliekų kiekis yra visiškai mažas. Ir jų radioaktyvumas yra visiškai kitas. Maža to, jos dar yra perdirbamos“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai pasaulyje drastiškai kyla energijos kainos, prezidentas G. Nausėda interviu „Žinių radijui“ praėjusią savaitę kalbėjo, ko Lietuvai reikia.

„Svarstyti, diskutuoti apie, pavyzdžiui, nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, na, tai daro tikrai nemažai net ir mūsų kaimynių“, – tikino šalies vadovas G. Nausėda.

„Pigūs, saugūs, maži branduoliniai reaktoriai, kurie skamba tikrai labai neblogai, bet jų nėra“, – kalbėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Dar bent dešimt metų mažų branduolinių reaktorių rinkoje nebus.

„Gali pasirodyti tik po 2030 metų. Apie 2033 metus tos technologijos, gali būti, kad bus licencijuojamos ir parduodamos“, – tikino energetikos ministras.

Keičiasi ir ES požiūris

Yra sakančių, kad vien tai, jog vėl yra kalbama apie branduolines technologijas, kenkia stringančiais atsinaujinančių išteklių plėtrai.

Čia gal daugiau problema yra žmonių požiūris į branduolinę energetiką.

„Kai mes pradedame šnekėti apie tai, mums atsiranda pagunda, ypač politikams, valdininkams, kad gal ir nereikia čia labai persistengti su dabartinėmis technologijomis. Ir gal nieko čia tokio, kad mes stringame su ta vėjo energetika, arba su saulės elektrinėmis“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius.

Keičiasi ir Europos Sąjungos (ES) požiūris. Yra siūlymų branduolinę energetiką prilyginti žaliajai.

„Dujų infrastruktūra dar dešimt metų yra laikoma žalia. O branduolinė – dar dvidešimt metų“, – sakė M. Nagevičius.

Anot VDU rektoriaus J. Augučio, tai galima suprasti ir kaip ES pripažinimą, kad bent jau kol kas atsinaujinančių išteklių nepakanka pasiekti ambicingus klimato tikslus.

„Juos pasiekti nėra taip paprasta, kaip pasakyti ar parašyti vienoje ar kitoje deklaracijoje“, – sakė VDU rektorius.

O anot energetikos ministro D. Kreivio, po dešimtmečio elektros poreikis drastiškai išaugs.

„Naftos produktai, benzinas, dyzelinas ar dujos – ateityje viskas taps elektra. Tai elektros poreikis augs dramatiškai. Ir tam dramatiškai išaugusiam elektros poreikiui patenkinti mums reikės po 2030 metų galvoti ir apie branduolinę energetiką“, – sakė ministras.

S. Buzaitės / BNS nuotr.

Benziną, dyzeliną keičia ir vandenilis. Bet ir jo gamybai reikia elektros. Kol kas sunku prognozuoti, ar mažų branduolinių jėgainių elektra būtų pigi.

„Suprantama, kodėl yra statomos didelės atominės elektrinės. Todėl, kad statant mažas, vienos kilovatvalandės kaina neišvengiamai būtų aukštesnė“, – sakė VDU rektorius.

Netgi mažos branduolinės jėgainės sunkiai įsivaizduojamos be daugumos visuomenės paramos.

„Tiesiog kviečiu neprarasti fokuso į tai, ką mums reikia padaryti dabar“, – kalbėjo M. Nagevičius.

„Tos technologijos, be abejo, yra labai patobulėjusios ir jos gali būti jau panaudojamos. Čia gal daugiau problema yra žmonių požiūris į branduolinę energetiką“, – teigė J. Augutis.

„Tai nėra turbūt tie patys reaktoriai, dėl kurių mes referendume balsavome. Tai yra visai kitos technologijos, bet diskusija yra reikalinga“, – sakė energetikos ministras.

2012 metais Lietuva referendumu nusprendė, kad nereikia naujos Visagino atominės elektrinės. Pagal planą ji jau būtų veikusi planuota elektros kaina du kartus mažesne, nei mokame dabar.