- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Transeuropinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuva iš Europos Komisijos savarankiškai prašys maždaug 165 mln. eurų paramos. Dar 20-30 mln. eurų bus prašoma per bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“, sako susisiekimo ministras.
Tai BNS patvirtinęs Rimantas Sinkevičius teigia, kad Latvijai būtų geriau, jei Lietuva visų pinigų prašytų per Rygoje veikiančią bendrą įmonę, nes tuomet kaimyninė valstybė gautų daugiau pridėtinės vertės mokesčio. Neoficialiomis BNS žiniomis, Latvija dėl tokio Lietuvos noro nerimauja.
„Nematau pagrindo nerimui. Latvijai būtų gerai, kad visi pinigai eitų per bendrą įmonę, nes ji įkurta Rygoje, ir visi PVM grįžtų į Latviją, o mes manome, kad didžioji dalis darbų eitų per „Lietuvos geležinkelius“ ir PVM atitektų mūsų valstybei“, - BNS sakė R.Sinkevičius, kuris ketvirtadienį Vilniuje susitiks su Latvijos kolega Anriju Matisu.
Pasak jo, per bendrą įmonę Lietuva prašys lėšų tik trasos projektavimui: „Per bendrą įmonę bus projektavimo darbams, nes manome, kad šie darbai turi būti atlikti bendrai, kad vėliau nebūtų nepatogumų, jeigu visi atskirai projektuos“.
Lietuva pirmajame etape prašys lėšų geležinkelio tiesimui nuo Rokų iki Palemono, žemės paėmimo visuomenės reikmėms bei dalies ruožo elektrifikavimui.
R.Sinkevičius BNS teigė, kad ketvirtadienį su Latvijos transporto ministru aptars ne tik „Rail Baltica“ finansavimo klausimus. Anot jo, bus kalbama ir dėl Europos Sąjungos ketvirtojo geležinkelių paketo, dėl vieningos elektroninės prekybos erdvės ir kitų klausimų.
Paraiška Europos Komisijai turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Lietuva, Latvija ir Estija iš viso prašys maždaug 620 mln. eurų paramos pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).
Estijos ir Latvijos vyriausybės jau patvirtino savo paraiškas Europos Komisijai, kurios bus teikiamos per bendrą įmonę. Lietuva, pasak R.Sinkevičiaus, neprivalo projektų tvirtinti Vyriausybėje, tačiau su planuojamais darbais ministrai bus supažindinti. Pasak jo, dokumentai jau pateikti Vyriausybei, tad jie gali būti peržiūrėti trečiadienį.
Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų. Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.2
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?30
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...