- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Suomiai neįsipareigojo išsyk visus autobusus keisti elektriniais, dyzelinių atsisakoma laipsniškai. Kitaip nei pas mus, kur iškelti kur kas ambicingesni tikslai“, – sakė Suomijoje viešėjęs Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.
Bendravo su kolegomis
Keleivių vežėjai iš Lietuvos susipažino su Helsinkio keleivinio transporto bendrove „Koiviston Auto“, taip pat su Lahčio mieste įsikūrusia elektros įkrovimo įrangą gaminančia įmone „Kempower“.
„Koiviston Auto“ veža keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, visoje Suomijoje eksploatuoja apie 1 200 autobusų. Iš jų 200 jų – elektriniai, o 2026 m. elektrinių autobusų bus daugiau nei trečdalis viso parko.
Įmonės padalinyje, kuriame lankėsi mūsų šalies vežėjai, eksploatuojama apie 130 autobusų, 60 jų – elektriniai.
„Suomiai pokyčių siekia neskubėdami, o Lietuvoje planuojama jau iki 2027-ųjų ekologiškais autobusais atnaujinti visą didžiųjų miestų transporto priemonių parką, o iki 2029 m. visas likęs viešasis transportas turės būti varomas alternatyviais degalais“, – teigė G. Nakutis.
Efektyvi įranga
Lietuvos vežėjus labiausiai domino elektrinių autobusų eksploatavimas, jų kasdien nuriedamas kelias, baterijų įkrovimo patirtis.
Suomių sukurta programinė įranga taupo elektros resursus, stotelėms reikia mažiau galios.
„Įkrovimo stotelėse įdiegta programinė įranga, kuri pagal tai, kiek laiko autobusas dirbs mieste, kokį atstumą nuvažiuos, parengia programą ir nustato tinkamus įkrovimo rodiklius. Taip kiekvieno autobuso baterijos įkraunamos tiek, kiek reikia ir kada reikia“, – pasakojo G. Nakutis.
Pakeliui į „Kempower“ gamyklą Lietuvos atstovai užsuko į vieną iš prie magistralinio kelio įsikūrusių degalinių, kur veikia net keturios įkrovimo stotelės.
Vairuotojams netenka laukti eilėje, baterijos įprastai įkraunamos iki 80 proc. talpos – tai užtrunka maždaug apie 10–15 minučių.
Plės gamybą
Lahtyje įsikūrusiame viename „Kempower“ padalinyje surenkami įkrovimo stotelių valdymo blokai. Jiems gaminti naudojama modulinė sistema, jie atrodo tarsi lagaminėliai, kurie skirti įveiklinti nuo dviejų iki šešiolikos įkrovimo vietų.
Kitame „Kempower“ padalinyje gaminamos pačios įkrovimo stotelės – valdymo įranga, mokėjimo terminalai.
„Stotelės gaminamos su aušinamais įkrovimo laidais, kad pernelyg neįkaistų kraunant transporto priemonę. Originalūs ir kiti suomių gamintojų sprendimai“, – sakė G. Nakutis.
„Kempower“ turi keturiolika antrinių įmonių ir tris gamyklas. Pajėgumai – įspūdingi, įkrovimo stotelės įrengtos 50 šalių.
Per artimiausius dvejus metus gamybą ketinama išplėsti kone trigubai ar keturgubai, nes tikimasi didelės elektrinio transporto plėtros.
„Labai naudinga suomių sukurta programinė įranga, taupanti elektros resursus, stotelėms reikia mažiau galios. Pavyzdžiui, 60 automobilių įkrauti pakanka 45 įkrovimo vietų. Tai suteikia galimybę įkrauti transporto priemones ekonomiškiau ir efektyviau“, – reziumavo G. Nakutis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas linkęs įvesti praktinį egzaminą mopedų vairuotojams, prie vairo galėtų sėsti nuo 16 metų
Seimas po svarstymo pritarė, kad AM kategorijos transportą – mopedus ir lengvuosius keturračius – vairuoti galėtų mažiausiai 16 metų amžiaus žmonės, išlaikę praktinį egzaminą. ...
-
Nuo gruodžio – KET pakeitimai: viskas, ką reikia žinoti5
Nuo gruodžio 1 dienos šalies keliuose įsigalioja nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai ir kelio ženklai, trečiadienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Autonominis autobusas sostinės gatvėmis riedės ir šeštadieniais
Dėl gausaus būrio vilniečių, norinčių išbandyti keliones miesto gatvėmis autonominiu autobusu, jis papildomai važiuos dar vieną savaitės dieną, pranešė Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. ...
-
„Regitra“ paskaičiavo, kuriose savivaldybėse daugiausiai įregistruota elektromobilių
Stebint registruojamų grynųjų elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje, didžiausia jų procentinė dalis įregistruota Neringos, Palangos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausia Kalvarijos, Ignalinos ir Joniškio rajonų savivaldybėse, skelbia ...
-
Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose – mažesnis greitis4
Nuo penktadienio Lietuvoje mažėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. ...
-
Gatvėse, kasyklose – be vairuotojų? Transporto pažanga įsibėgėja1
Kad ir kada prabiltume apie transporto autonomiškumą, galvose ims suktis laikotarpis – po penkerių ar dar daugiau metų. Tačiau realybė yra gerokai drąsesnė – savivaldės transporto priemonės jau dabar sėkmingai vykdo užduotis įvai...
-
Lietuvos naudotų automobilių rinka – neskaidri, tačiau kai kur – dar prasčiau10
Daugumoje šalių naudotų automobilių rinka stabilizavosi ir grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau skaidrumas – vis dar pagrindinė problema: tūkstančiai pirkėjų įsigyja transporto priemonių su paslėptais defektais ir suklastota...
-
Automobilio garantija: standartai ir išimtys1
Naujo automobilio garantijos trukmė dažniausiai varijuoja tarp dvejų trejų metų, kai kuriais atvejais siekia ir penkerius. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai įsipareigoja gerokai ilgesniam laikotarpiui. ...
-
Universalus transportas: atstoja ir traktorių, ir žaislą
Dauguma vairuotojų keturratį vertina tik kaip pramoginę transporto priemonę. Iš tiesų nemenka dalis Lietuvoje parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, palengvindami jų savininkų buitį. Kiek skirtingų funkcijų gali atlikti keturratis?...
-
Iš „Regitros“ – blogos žinios sukčiaujantiems užsieniečiams: pavežėjais tapti bus sunkiau20
Teorijos egzaminą Lietuvoje kasmet laiko daugiau kaip 5 tūkst. užsieniečių. Dabar egzaminą jie gali laikyti lietuvių, anglų, rusų arba gimtąją kalba, už savo pinigus pasisamdę vertėją. Šiemet „Regitra“ išsiaiškin...