Sukčių triukus tikina perkandę

Draudimo bendrovės tikina, kad bandymai jas apgauti seniai ne naujiena. Be to, nors sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip pasipelnyti, draudimo įmonės tikina tuos būdus išmanančios. Tačiau norinčių lengvai užsidirbti nemažėja.

Draudimo bendrovės tikina, kad bandymai jas apgauti seniai ne naujiena. Be to, nors sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip pasipelnyti, draudimo įmonės tikina tuos būdus išmanančios. Tačiau norinčių lengvai užsidirbti nemažėja.

Bandoma pasisavinti milijonus

Artūras Juodeikis, "Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius, tikino, kad bandymų sukčiauti ar apgaule pasisavinti draudimo išmoką pasitaiko nuolat, ir tai toli gražu ne naujiena draudimo bendrovėms.

Jo teigimu, žmonės taip pasipelnyti dažniausiai sumano spontaniškai, kai įvykus nelaimei ar eismo įvykiui sugalvoja, jog draudimo išmoką galima nepagrįstai padidinti, ir tikisi, kad draudikai to nepastebės.

Tačiau dažnai naudojamos net visos sukčiavimo schemos. Tuomet nelaimingi atsitikimai ar eismo įvykiai dažniausiai yra sukuriami dirbtinai.

"Lietuvos draudimo" žalų ekspertai per 2013 m. iš viso ištyrė beveik 500 sukčiavimo atvejų, nesąžiningai bandyta pasisavinti daugiau nei 4,5 mln. litų. Teisėsaugos institucijoms perdavėme medžiagą apie 5 nusikalstamas grupuotes, besiverčiančias sukčiavimu dėl draudimo, dar apie 30 tyrimų mūsų iniciatyva pradėta dėl pavienių sukčiaujančių asmenų", – sakė A.Juodeikis.
Nerijus Giedraitis, "ERGO Insurance" Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas, teigė, kad vairuotojų, kurie siekia gauti draudimo išmoką sukčiaudami, skaičius šiek tiek išaugo, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Pagausėjimą jis sieja su didesniu pasirašytų sutarčių skaičiumi.

Tarptautinis sukčiavimas

Kalbinti specialistai tvirtino, kad dažniausiai nesąžiningi žmonės bando klastoti įvykio aplinkybės, inscenizuoti įvykį ar apsidrausti po įvykio ir tuomet kreiptis dėl išmokos.
"Pastaraisiais metais "Lietuvos draudimas" fiksavo keletą organizuotų sukčiavimo tendencijų, kai imituojamos iš užsienio atgabentų automobilių avarijos. Pavyzdžiui, iš Švedijos į mūsų šalį buvo atgabenta parduoti nepatrauklių naudotų taksi automobilių. Iš Prancūzijos atvežama prabangių, bet gedimų turinčių mašinų. Lietuvoje su tokiais automobiliais buvo imituojamos avarijos, siekiant gauti draudimo išmoką", – pasakojo A.Juodeikis.

Jis taip pat teigė, kad dažnai sukčiai veikia keliose valstybėse. Tokiais atvejais dažnai imituojama automobilio vagystė. Automobilio savininkas jį parduoda Lietuvos piliečiui, o šis, pargabenęs į Lietuvą, mašiną parduoda. Tuomet sukčius kreipiasi į policiją ir draudimo bendrovę, esą ji buvo pavogta. Atradus automobilį Lietuvoje, draudimo bendrovė turi pirmenybę jį atsiimti.

Taip pat elgiasi ir Lietuvos sukčiai, kurie savo automobilius parduoda Rytų kaimynėms: Baltarusijai, Ukrainai, Rusijai. Dažnai apie vagystę pranešama palaukus, kol automobilis bus išvežtas į užsienį.

Būdų gausa stebina

Pasitaiko ir primityvesnių bandymų apgauti draudimo bendroves. Savininkai paslepia savo automobilius ir praneša, kad juos pavogė, patys juos apgadina ar netgi padega.

N.Giedraitis pasakojo kuriozišką situaciją, kai policijai ir draudimo įmonei asmuo pranešė, esą jo automobilis buvo pavogtas. Tačiau vėliau pats vairuotojas tariamai pavogtą automobilį nuvežė į automobilių sąvartyną, o pridavimo dokumentuose nurodė savo vardą, pavardę ir pridavimą patvirtino parašu.

Sukčiauti bandoma ir kitais būdais. Pasitaiko vairuotojų, provokuojančių avarijas žiedinėse ar problemiškose sankryžose.

"Sukčiauti bando eismo įvykį sukėlę neapsidraudę vairuotojai. Jie įtikina nukentėjusį vairuotoją deklaracijoje nurodyti vėlesnę eismo įvykio datą, tikėdamiesi, kad iki deklaracijoje nurodyto laiko spės apsidrausti. Svarbu pastebėti, kad nukentėjusysis, sutikdamas įrašyti neteisingą eismo įvykio datą, tampa sukčiavimo bendrininku", – akcentavo N.Giedraitis.
Jam pritarė ir A.Juodeikis. Jis tikino, kad išsiaiškinus, jog faktai buvo suklastoti, kalti tampa abu asmenys.

"Lietuvoje organizuojamas ir labai prastos būklės automobilių supirkimas neva į metalo laužą, tačiau jie panaudojami kitiems brangiems automobiliams tyčia daužyti. Po tokios "avarijos" brangus automobilis nurašomas į metalo laužą", – kalbėjo A.Juodeikis.

Draudikus vairuotojai dažnai bando apgauti ir deklaracijose nurodydami žalą, nesusijusią su deklaruojamu eismo įvykiu. Pavyzdžiui, nurodoma, kad buvo pažeista detalė, kuri niekaip negalėjo būti sugadinta per įvykį. Kartais patys vairuotojai po įvykio papildomai apgadina savo automobilius: nusuka veidrodėlius, išlupa oro pagalves, navigacijos sistemas, padaro kitokios žalos.

Schemos tos pačios

Kalbinti draudimo specialistai tikino, kad nustatyti sukčiavimo atvejus nelabai sudėtinga, nes dažniausiai naudojamos panašios schemos. Jie pripažįsta, kad kartais pasitaiko ir itin profesionalių sukčiavimo būdų, bet net ir šie anksčiau ar vėliau yra išaiškinami.

A.Juodeikis taip pat pridėjo, kad sukčiavimo atvejai yra identifikuojami ir išaiškinami bendradarbiaujant su kolegomis užsienyje, dalijantis su jais patirtimi.

"Per kiekvieną eismo įvykį yra tam tikros aplinkybės, kurioms sutapus jis darosi mažų mažiausiai keistas. Tada tyrėjai atidžiau vertina aplinkybes, o, paprašyti patikslinti įvykio aplinkybes, nesąžiningi draudėjai dažniausiai ir patys prisipažįsta", – pasakojo pašnekovas.

Dažnai sukčiavimo atvejai išaiškinami ir dėl pačių sukčių neapdairumo. Tiriant automobilių vagystes buvo išsiaiškinta, kad apie 30 proc. dingusių automobilių buvo pavogti galbūt sukčiaujant. Dažniausiai tokiais atvejais draudėjas negali pateikti antrųjų automobilio raktelių, sako, kad automobilio dokumentus paliko salone. A.Juodeikio tvirtinimu, kai kuriais atvejais paaiškėja gana keistų aplinkybių, kai draudėjas nebeatsimena, kur ir kokia tvarka jis lankėsi, painiojasi pasakodamas detales, prieštarauja liudininkų parodymams.

N.Giedraitis nurodė, kad seniau buvo pastebima aiški tendencija – sukčiavimo atvejų daugiau pasitaikydavo miestuose. Bet dabar bandymų netesėtai gauti draudimo išmokas skaičius tiek miesto, tiek kaimo vietovėse tapo panašus. Jo tvirtinimu, dažniausiai sukčiauja jaunesnio amžiaus 18–35 metų vairuotojai.

Nors pasitaiko įvairių aplinkybių, abu kalbinti ekspertai tikino, kad draudimo bendrovių specialistai yra specialiai mokomi, kaip atskirti galimą apgavystę.

Keleiviai vaiduokliai

"Keleiviai vaiduokliai" – sparčiai populiarėjantis sukčiavimo būdas Didžiojoje Britanijoje. Draudimo bendrovės BTA filialo Jungtinėje Karalystėje darbuotojai pastebėjo, kad itin sparčiai ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas, kai siekiama gauti išmoką ne už automobilio apgadinimą, o už avarijoje patirtus sužalojimus.

Sukčiai sukuria fiktyvius eismo įvykius arba, nesant liudininkų, pasinaudoja įvykusia avarija. Tai žmonės, kurių nebuvo transporto priemonėje per eismo įvykį, bet jie pateikia paraišką draudimo įmonei, esą per tą įvykį stipriai nukentėjo ar buvo smarkiai apgadinti asmeniniai daiktai. Dažnai tokie keleiviai net nesivargina patekti į tikrą avariją. Tiesiog sužinoję apie tam tikrą įvykį draudimo bendrovei praneša, kad jie susižalojo būtent per jį.

Didžiojoje Britanijoje tokie neteisėti bandymai pasipelnyti sudarė net 8 proc. visų draudimo atvejų šalyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių