Tenka didžiulis krūvis

Rimčiausius išbandymus šaltuoju metų laiku patiria akumuliatorius. Nukritusi oro temperatūra smarkiai veikia baterijos našumą, tad mašina gali išvis nepajudėti iš vietos.

Šalčio poveikis akumuliatoriui yra didelis, nes žema temperatūra stabdo chemines reakcijas jo viduje. Dėl to silpnėja akumuliatoriaus gebėjimas tiekti elektros energiją, reikalingą varikliui užvesti.

Paskaičiuota, kad, esant 18 laipsnių neigiamai temperatūrai, akumuliatoriaus talpa gali sumažėti iki 40 proc., lyginant su talpa, esant 20 laipsnių šilumos. Be to, žiemą reikia daugiau energijos varikliui užvesti, nes agregatai šaltyje sunkiau sukasi. Tai reiškia, kad žiemos rytais akumuliatoriui tenka itin didelis krūvis.

„Be to, žiemą apskritai automobilyje naudojame daugiau elektros įrangos – šildome sėdynes, langus, veidrodžius, naudojame kitus prietaisus, kurie papildomai apkrauna akumuliatorių. Visa tai lemia, kad net ir naujas, kokybiškas akumuliatorius žiemą naudojamas intensyviau, ypač jei jis tinkamai neprižiūrimas“, – aiškino „Inter Cars Lietuva“ akumuliatorių grupės specialistas Paulius Vitkauskas.

Norma: jei akumuliatoriaus įtampa mažesnė nei 12,4 V, tai gali būti ženklas, kad jis yra nusilpęs. / E. Šemioto nuotr.

Nusilpimo požymiai

Norint išvengti problemų žiemą, specialistai rekomenduoja nelaukiant didžiųjų šalčių egzamino pasitikrinti akumuliatoriaus būklę. Tai galima padaryti autoservise arba patiems.

Išsiaiškinti pagrindinius rodiklius galima naudojantis multimetru, bet gauti rezultatai bus tik preliminarūs. Išsamesnei akumuliatoriaus patikrai reikalingi specifiniai prietaisai ir įranga.

„Geros būklės akumuliatoriaus įtampa turėtų siekti apie 12,6–12,8 V. Jei įtampa mažesnė nei 12,4 V, tai gali būti pirmas ženklas, kad jis yra nusilpęs. Tokiu atveju reikalinga priežiūra arba net pakeitimas. Taip pat reikėtų įsitikinti, ar generatorius pakankamai krauna akumuliatorių, kai automobilis yra užvestas. Jei krovimo lygis nepakankamas, vadinasi, akumuliatorius nuolat veiks esant mažai įtampai, o tai greitina jo susidėvėjimą“, – P. Vitkauskas.

Akumuliatoriaus veikimui įtakos turi ir jo gnybtai. Jei ant jų pastebimi korozijos ar oksidacijos požymiai, reiktų juos nuvalyti. Oksiduoti gnybtai blogina elektros perdavimą, todėl gali atsirasti kontaktų problemų.

Trukmė: akumuliatoriaus įprastinis tarnavimo laikas – nuo 4 iki 6 metų. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kenkia trumpos kelionės

Akumuliatoriaus tarnavimo laikas – 4–6 metai, tačiau intensyvus naudojimas žiemą šį laiką gali sutrumpinti. Todėl jo būklę rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus. Jei akumuliatorius yra senesnis nei trejų metų, jį tikrinti reikėtų dažniau, ypač prieš žiemos sezoną.

Jei automobilis ilgą laiką stovi nejudinamas, baterija gali išsikrauti. Tokiu atveju patariama naudoti automatinį įkroviklį, kuris palaikys optimalų įkrovos lygį. Tai ypač svarbu, jei važinėjama retai.

Esant 18 laipsnių neigiamai temperatūrai akumuliatoriaus talpa gali sumažėti iki 40 proc.

„Stenkitės vengti trumpų kelionių. Trumpi atstumai, kai variklis neįšyla iki darbinės temperatūros, neleidžia generatoriui pakankamai įkrauti akumuliatoriaus. Žiemą rekomenduojama planuoti keliones taip, kad automobilis galėtų veikti ilgiau ir akumuliatorius gautų pakankamą įkrovą“, – dėstė P. Vitkauskas.

Jei įmanoma, per šalčius patartina mašiną laikyti šiltesnėje vietoje, pavyzdžiui, garaže. Taip akumuliatorius bus mažiau veikiamas šalčio ir ilgiau išlaikys talpą. Taip pat galima naudoti specialius izoliacinius dėklus, padedančius apsaugoti akumuliatorių nuo šalčio.

Nedelskite: aptikus rūdis nereikėtų laukti, kol jos pragrauš kėbulo konstrukcijas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kėbulo priešas

Žiemą gausiai barstomos kelio druskos, taip pat šlapdriba, sniegas ir didelė drėgmė tampa pagrindiniais kėbulo rūdžių kaltininkais.

Rūdys ne tik gadina automobilio estetiką, bet ir gali rimtai paveikti konstrukcinį transporto priemonės vientisumą. Ekspertai pabrėžia, kad laiko prevencijai ir tinkamai priežiūrai geriausia skirti dar prieš žiemos sezoną. Jei tai nepadaryta, žiemą atsiradusią žalą kėbului būtina kuo greičiau pašalinti.

Remonto paslaugų paieškos platformos motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus priminė, kad druska, kuria žiemą barstomi keliai, yra viena agresyviausių medžiagų, su kuriomis susiduria automobilio kėbulas. Ji chemiškai reaguoja su metalu ir spartina korozijos procesus. Net mažiausi įbrėžimai ar kėbulo dažų sluoksnio pažeidimai gali tapti silpnąja vieta, kur įsimeta rūdys.

Dugnas yra viena labiausiai pažeidžiamų vietų, nes čia kaupiasi daugiausia druskos ir purvo.

„Kelio druskos mišiniai dažnai kaupiasi sunkiai pasiekiamose vietose, tokiose kaip ratų arkos, durų apatinės dalys ar automobilio dugnas. Tai zonos, kurios dažniausiai lieka nepastebėtos vairuotojų, o vėliau tampa pagrindiniais korozijos židiniais“, – vardijo M. Šerėjus.

Gelbsti plovimas

Pasak pašnekovo, vengiant problemų dėl rūdžių rekomenduojama atlikti automobilio kėbulo antikorozinę apsaugą. Specialios dangos arba vaško sluoksniai padeda sukurti barjerą, kuris apsaugo metalą nuo druskos poveikio.

Žiemą būtina reguliariai šalinti druską nuo kėbulo paviršiaus, tad patartina bent kartą per savaitę nuplauti automobilį, ypač jei keliai intensyviau barstomi druska. Dugnas yra viena labiausiai pažeidžiamų vietų, nes čia daugiausia kaupiasi druskos ir purvo, todėl verta rinktis plovyklas, kurios siūlo dugno plovimo paslaugas. Tokia plovimo programa yra brangesnė, bet ji apsaugo nuo kur kas didesnių išlaidų ateityje.

Taip pat verta dažniau atlikti kėbulo patikrą ir, jei reikia, pažeistas vietas padengti apsaugine danga.

Įrankis: bet kuris vairuotojas įkrovos rodiklius gali išsiaiškinti naudodamasis multimetru. / E. Šemioto nuotr.

Rūdžių stabdikliai

Jei vis dėlto nepavyko išvengti rūdžių, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų, kad problema neplistų. Pastebėjus pirmuosius rūdžių požymius pirmiausia reiktų lokalizuoti pažeistą vietą ir pašalinti rūdis mechaniniškai. Tam galima naudoti šlifavimo priemones arba specialius antikorozinius skysčius.

„Patartina naudoti rūdžių stabdiklius. Yra specialių cheminių priemonių, kurios sustabdo rūdžių plitimą ir apsaugo pažeistą paviršių. Šios priemonės ypač naudingos, jei neturite galimybės iš karto apsilankyti servise. Jei rūdys jau pažeidė didesnį plotą, rekomenduojama kreiptis į automobilių servisą. Specialistai gali tinkamai pašalinti rūdis, atnaujinti dažų sluoksnį ir užtikrinti ilgalaikę apsaugą“, – dėstė M. Šerėjus.

Jis pabrėžė, kad profesionali antikorozinė danga ne tik apsaugo kėbulą, bet ir pailgina transporto priemonės eksploatacijos laiką. Tai ypač svarbu tiems, kurie gyvena regionuose, kur keliai intensyviai barstomi druska.

Rūdys turi savybę sparčiai plisti, ypač jei automobilis dažnai veikiamas drėgmės ir druskos. Kuo ilgiau delsiama, tuo sudėtingesnis ir brangesnis tampa remontas.