Pagal įstatymus dėl "policijai padarytos žalos" gali būti išskaičiuotas pareigūno pusės metų atlyginimas. "Į darbą atėjęs pareigūnas neturėtų sukti galvos, kad jam skubant į įvykį gresia finansinė atsakomybė", – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Skandalinga situacija policijoje iškilo aikštėn, kai sausio 28-ąją Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, avariją patyrė policijos automobilis "Škoda" be skiriamųjų ženklų. Pareigūnai juo vežė įtariamąjį, šis pasiskundė nugaros skausmais, buvo iškviesta greitoji pagalba. Pasak "Škodą" vairavusio kriminalisto, jam kelią staiga užkirto kitas automobilis, vengdamas susidūrimo, suktelėjo vairą į šoną, mašina nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą.

LNK stopkadras

Paaiškėjo, kad į incidentą patekusiems pareigūnams gali tekti atlyginti nuostolius, nes transportas nedraustas kasko draudimu. Net iki šešių mėnesių vidutinės mėnesio algos dydžio. Tokias sumas dėl sugadinto turto žalai atlyginti darbdavio naudai numato Darbo kodeksas.

– Iki šiol manyta, kad visuomenei tarnaujantis policininkas tikrai jaučiasi saugus. Pasirodo, ne.

– Ne kartą viešai kalbėjome apie šią problemą. Naujiems automobiliams įsigyti pakanka lėšų, o kitiems apdrausti kasko draudimu neatsiranda ir jie jau nedraudžiami. Kai pareigūnas pakliūva į eismo įvykį, yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nustačius, kad kaltas jis, kyla didelių nemalonumų , – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos policijos profsąjungos pirmininkė R.Katinienė. – Noriu atkreipti dėmesį, kad pareigūnai dirba didesnės rizikos sąlygomis. Kai reikia reaguoti žaibiškai, važiuojama per sankryžas ir degant raudonam šviesoforo signalui. Tenka vežti sulaikytus asmenis. Kyla ir avarinės susidūrimo su kitais automobiliais situacijos, kurių vengdami pareigūnai kartais atsitrenkia į stulpą ar kitur ir sudaužo tarnybinį transportą, taip nutiko ir sausio 28-ąją Vilniuje.

Tačiau primesta papildoma atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo nelaimės atveju tarnyboje nesuteikia pareigūnams didesnio pasitikėjimo savimi. Nepagerėja darbo kokybė slegiant vadovybės perspėjimams, kad gresia atsakomybė susimokėti už sugadintas transporto priemones.

– Pareigūnams tokiu atveju turėtų rūpėti ne kaip nusikaltėlį sučiupti, o kaip be jokių incidentų darbo dieną pabaigti. Ar logiška? Policininko profesijos specifika tokia, jog jam tenka nemalonumai, kad visuomenė jų kuo mažiau turėtų.

– Pagal Darbo kodeksą gali būti priskaičiuoti tikrai nemaži pinigai žalai atlyginti. Yra numatyta, kad iš darbuotojo gali būti išieškota šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio suma. Tai nepakeliama.

Teko girdėti, kad Policijos departamentas yra išplatinęs aplinkraštį, kad pareigūnams tenka visiška atsakomybė už sugadintą turtą. O policininkai dirbdami dabar gi daug važinėja, tarnybiniai automobiliai yra gana nauji, jų vertė didelė. Mes, profsąjungos, pareigūnams rekomenduojame nepasirašyti materialinės atsakomybės sutarčių.

Jei norime kokybiškos paslaugos (tokią nuolat deklaruoja policijos vadovai), sudarykime darbuotojams visas sąlygas dirbti saugiai, sveikai.

Šioje situacijoje matome dvi išeitis. Arba darbdavys , t. y. Policijos departamentas, kuris centralizuotai perka visas transporto priemones, turėtų jas ir apdrausti. (Gal turėtų sudaryti sąrašą, kuriuos automobilius būtina drausti, nes ne visiems būtinas kasko draudimas, ne visi dirba padidintos rizikos sąlygomis – nenaudojami važiuoti į ekstra įvykius ar persekioti įtariamųjų.) Arba kita išeitis – darbdavys turi prisiimti visišką materialinę atsakomybę dėl darbuotojo padarytos žalos. Išimtys, aišku, gali būti, jei būtų nustatyti pareigūno kokie nors tyčiniai veiksmai, apsvaigimas nuo alkoholio ar pan.

O šiaip į darbą atėjęs pareigūnas neturėtų sukti galvos, kad jam skubant į įvykį gresia finansinė atsakomybė. Yra numatytas reagavimo laikas, nėra gi taip, kada aš noriu, tada ir nuvažiuosiu. Neturėtų spaudimas daryti įtakos darbo kokybei. Juk grėsmė netekti net šešių mėnesių darbo užmokesčio yra labai slegianti.

– Gal domėjotės, ar Policijos departamento vadovybės automobiliai drausti kasko draudimu? Gal visam transportui apdrausti trūksta lėšų?

– Nėra socialinio dialogo su Policijos departamentu. Jis riboja informaciją policijos profsąjungai. Galiu tik prielaidą daryti, kad tie automobiliai, kurie yra įsigyti išperkamosios nuomos sąlygomis, tikrai privalomai draudžiami kasko draudimu. Tad gali būti, kad vadovų mašinos, pakankamai daug jų naujų, tokį draudimą turi.

R. Katinienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

– Tačiau senesnių nei penkerių metų automobilių kasko draudimas siaubingai pabrangsta. Gal iš tiesų per brangu drausti tokiu draudimu?

– Jei senesnis transportas, darbdavys privalėtų prisiimti atsakomybę. Pareigūnas ne šiaip sau skuba. Iš darbuotojų yra reikalaujama į įvykį atvažiuoti per tam tikrą laiką, yra nustatytos, A, B, C kategorijos. Kai yra konstatuotos sunkios, ypač sunkios veikos, reikalaujama atvykti labai greitai, pareigūnai negali važiuoti, na, 50 km/val. mieste leidžiamu greičiu. Tada nesvarbu jiems nei oro sąlygos, nei intensyvūs eismo srautai. Pareigūnai privalo skubiai suteikti pagalbą. Jei reikalaujame iš pareigūno atlikti pareigas, privalome užtikrinti visas sąlygas, kad jis pats jaustųsi saugiai.

– Visada galima pasiteisinti, kad Policijos departamento aplinkraštis rekomendacinio pobūdžio. Sprendimus priversti priimti apskričių policijos komisariatai. Tai žemesnieji vadovai nesirūpina pavaldiniais?

– Policijos departamentas, išleidęs aplinkraštį, nusimetė nuo savęs atsakomybę. Apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams nurodyta, kad jie pagal turimus resursus patys spręstų, ar drausti automobilius, ar ne. Bet visus finansus gi skirsto Policijos departamentas. Natūralus klausimas: iš kur paimti lėšų? Komisariatų vadovai nėra asignavimų valdytojai.

Policijos departamentui perkant naujus automobilius, iš karto reikėtų sutvarkyti ir draudimo reikalus.