Pavyzdys šeimoje lemia moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius, parodė organizacijos „Mentor Lietuva“ vykdytas unikalus tyrimas.

Moksleivių elgsenai didžiausią įtaką daro pavyzdys šeimoje – vaikai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, suprantami ir priimami, keliskart mažiau vartoja tabaką ir alkoholį. Kritinis amžius, kuriame moksleiviai imasi eksperimentuoti su  psichoaktyviomis medžiagomis – 13-14 metų.

Tyrimas parodė, kad 13-14 m. rūkančių moksleivių padidėja beveik 4 kartus (nuo 7,6 proc. iki 27,1), o vartojančių alkoholį – beveik 2,5 karto (nuo 16,1 proc. iki 38,1 proc.).

Rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, lyginant su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais – apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes.

„Rūkymas ir alkoholio vartojimas susijęs su santykiais ir atmosfera šeimoje – rūkančių šeimose daugiau nei pusė vaikų irgi rūko. Tyrimas parodė ir tai, kad paaugliams yra svarbios tėvų nuostatos – tėvų draudimai daro įtaką vaikų elgesiui, tad dažniau yra linkę rūkyti ir vartoti alkoholį tie vaikai, kuriems tėvai tai leidžia“, – tyrimo rezultatus pristatė „Mentor Lietuva“ vadovė Bernadeta Lažauninkaitė.

Paaugliams taip pat yra svarbu, ar tėvai domisi jų gyvenimu ir kiek laiko praleidžia kartu su jais. Moksleiviai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, ženkliai mažiau vartoja tabaką ir alkoholį. Taip pat vaikų, kurie nevartoja alkoholio, tėvai dažniau žino, kaip jų vaikai leidžia laisvalaikį ir lankosi su vaikais šiems svarbiose varžybose.

„Šeima yra ta aplinka, kurioje formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės. Šeimos, kuriose rūkoma, augančiam vaikui formuoja nuostatą, jog cigaretės yra neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo dalis. Todėl dažniau vartoja tabaką tie vaikai, kurių šeimose tėvai ir broliai/seserys rūko cigaretes“, – teigia socialinių mokslų daktarė ir „Mentor International“ mokslinių patarėjų tinklo narė Dr. Laima Bulotaitė.

Pasak Dr. Laimos Bulotaitės, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tėvai pasyviai dalyvauja jiems skirtose prevencinėse programose – mokyklose, kurios įgyvendino prevencinę programą „Gyvai”, tik 12 proc. visų kviestų tėvų atėjo į seminarus, skirtus jiems suteikti žinių ir įgūdžių apie šeimos prevencinį vaidmenį.

„Tėvų pavyzdys moksleivių elgesiui yra itin reikšmingas, tačiau tėvai iki šiol pasyviai bendradarbiauja su mokyklomis, kurios ir įgyvendina tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos programas. Įvertinus situaciją, svarbu didinti tėvų supratimą, koks svarbus vaikams yra jų pavyzdys. Tuo pačiu gilinti mokyklų bendradarbiavimą su tėvais, motyvuojant juos dalyvauti prevencijos programose“, – pažymi B. Lažauninkaitė.