– Pokalbio pradžioje minėjote, kad Baltijos šalys buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo pirmosios tuometės respublikos, kuriose atsirado pažintiniai gamtos takai, bet Europoje ir pasaulyje tai tikrai nebuvo naujiena. Ar tokios pat praktikos laikosi ir užsienio šalys?

– Užsienio šalyse takų įvairovė labai didelė. Man teko susipažinti su Vokietijos gamtos takais. Jų įvairovė labai didelė. Galbūt didžiausią įspūdį padarė takai, kurių tinklas nacionaliniuose parkuose labai didelis. Vokiečių tautoje populiaru keliauti pėsčiomis.

Pas mus dar nėra tokios mados. Pamatyti vokiečių šeimą, grupę, keliaujančią su kuprinėmis ar be jų, su vaikščiojimo lazdomis ir nueinančius dešimtis kilometrų yra labai įprastas dalykas. Viename iš nacionalinių parkų darbuotojai paminėjo, kad sąlyginai nedidelėje teritorijoje yra keli šimtai takų. Atrodo, kur tai telpa, bet tie takai nėra tokie, kaip pas mus,  grįsti lentomis, įrengtais tilteliais per įvairias vandentėkmes. Tai yra tiesiog grunto keliukai.

Maršrutai pažymėti spalvomis ant medžių kamienų. Lankytojas gali pasirinkti pagal spalvą sau tinkamo ilgio maršrutą, keliauti tuo taku, priklausomai nuo fizinių galimybių, ar 3 km, ar 30 km. Jeigu žmogus pasirinko raudoną spalvą, gali keliauti visą dieną, o jeigu pasirinko žalią spalvą, tai ta kelionė baigiasi po valandos.

– Ten klausimo, ar šiuo taku galima važiuoti automobiliu, turbūt niekam nekyla?

–  Pas mus grybautojai pratę prie grybo nuvažiuoti automobiliu. Žinoma, yra ir toks dalykas, kaip automobilių turizmas, tačiau yra ir automobilių aikštelės, kuriose tie automobiliai paliekami. Nacionaliniai, regioniniai parkai ir Lietuvoje pirmiausia turėtų būti skirti kelionei pėstiesiems, dviratininkams, keliaujantiems valtimis, o tik po to automobiliams (nors yra įrengti automobilių maršrutai).

– Koks metų laikas tinkamiausias keliauti pažintiniais gamtos takais?

– Galėčiau pasakyti, kad tinkami visi metų laikai, netgi žiema. Žinoma, ne visur tas sniegas nuvalomas, bet ir tokiu metu galima keliauti. Dalis takų atviri lankytojams. Ten nėra darbo valandų ar kažkokių užkardų, galima keliauti.

Pamatysite, kaip gamta keičiasi. Labai gera priemonė yra dviratis, nes su juo galima pravažiuoti didesnį taką. Kad ir Neries regioniniame parke galima pravažiuoti kelių dešimčių kilometrų dviračių taką. Rudenį, ankstyvą pavasarį įspūdžius išsivešime tikrai puikius, galėsime tą gamtą pajusti, keičiantis metų laikams.