- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tolimojoje Australijoje lietuvybę puoselėjanti dailininkė Jazmina Cininas atskleidžia senas šiandien populiarios tvarumo temos ištakas. Kauno paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje išvysime australų folkloro objektų, sukurtų naujam gyvenimui prikėlus šalutinius sukomercintos tradicijos vartojimo produktus – alaus butelių kamštelius.
Lietuvybė – kraujyje
Australijoje gimusi, tačiau lietuvišką prigimtį puoselėjanti J. Cininas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė. Bėgdami nuo karo, J. Cininas seneliai pasiekė žaliąjį žemyną, kur pradėjo gyvenimą nuo pradžių. Lietuvai atkovojus nepriklausomybę, šeimos kelionių kryptis pasikeitė – J. Cininas dažnai aplanko senelių gimtinę, puikiai kalba lietuviškai.
Pokalbyje su „Kauno diena“ menininkė yra sakiusi, kad kelionės į Lietuvą ir pokalbiai su čia gyvenančiais žmonėmis yra pats geriausias būdas išsaugoti lietuvių kalbą ir ryšius su lietuvišku identitetu. „Lietuva mums dabar yra kaip antri namai. Džiugu, kad pradedu vis dažniau čia lankytis. Kuo dažniau, tuo geriau. Man labai patinka Lietuva“, – yra sakiusi J. Cininas.
Iš savo tėvų ir senelių pabėgėlių paveldėtą išradingumą J. Cininas kūryboje sieja su ekologiškai tvaresnėmis meno praktikomis – sąmoningu pasirinkimu naudoti daugiau perdirbtų medžiagų.
Parodos organizatorių nuotr.
Prikelia naujam gyvenimui
Melburno universiteto Technologijų instituto meno mokykloje grafiką ir meninį knygų apipavidalinimą dėstanti J. Cininas – daugiau kaip 20 personalinių parodų autorė.
Jos kūriniai buvo įtraukti į daugiau kaip 80 meno apdovanojimų sąrašą, jų įsigijo daugiau kaip 40 meno organizacijų Australijoje ir kitose šalyse, įskaitant Australijos nacionalinę galeriją, Viktorijos nacionalinę galeriją, Viktorijos muziejų, Estijos spaudos ir popieriaus muziejų (dabar TYPA) ir MARKK etnologijos muziejų Hamburge. Lietuvoje jos darbų yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Bene geriausiai J. Cininas žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes, tačiau pastaruoju metu ji kuria menininkų knygas iš nebenaudojamų spaudos leidinių ir lagerfonus iš panaudotų butelių kamštelių ir perdirbtos medienos.
Folkloro puoselėtojai
Parodoje lietuviški motyvai pasitinka vos išvydus pavadinimą – „Padarė žvirblis alutį“ ne tik primena linksmą lietuvių liaudies dainą – taip pavadintas ir grupės „Pamesta klumpė" (The Lost Clog) projektas, 2022 m. laimėjęs Australijos folkloro apdovanojimuose.
2010 m. susibūręs vienu gyvybingiausių lietuvių išeivijos kolektyvu vadinamas ansamblis – Melburne gyvenančių Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos palikuonys, lietuvių liaudies muziką derinantys su dešimtmečių senumo mada ir kelių mėnesių senumo barzdomis. Jie pristatomi kaip dainomis apie tokias kritiškai svarbias senovės temas, kaip alaus gėrimo džiaugsmas ir nusivylimas santuoka, gražūs ežerai ir nepatogūs upeliai, girti uodai ir nepadorios sueigos, senos patrankos ir euforija kertant močiutės blynus pasakojantys dainininkai.
J. Cininas lagerfonai – puiki užuomina į Australijos ir Lietuvos kultūrinį hibridiškumą.
Grupė šmaikščiu pavadinimu yra pasirodžiusi didžiausiuose festivaliuose, tarp jų Nacionaliniame folkloro festivalyje (Kanbera, Australija), Vudfordo folkloro festivalyje (Kvinslandas, Australija), „Saulės žiedas“ ir „Skamba skamba kankliai“.
Šiemet grupė koncertuos savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame Dūburio ežero saloje. „Pamesta klumpė“ savo muzikavimu pradžiugins rugpjūčio 27-ąją vyksiančiame parodos uždarymo renginyje.
Prikimusių varpelių orkestras
Ansamblio „Pamesta klumpė“ veikloje dalyvaujanti J. Cininas parodoje pristato vienuolika jau seniau sukurtų muzikos instrumentų lagerfonų ir naujus darbus, specialiai šiai parodai sukurtus per du mėnesius dirbant Kauno paveikslų galerijoje.
Lagerfonai – Australijoje paplitę tradiciniai primityvūs mušamieji instrumentai, paprastai gaminami iš alaus kamštelių, įkaltų į seną šluotos kotą. Lazdą ritmiškai trankant į žemę, laisvai pritaisyti alaus kamšteliai zvimbčioja kurdami šiurkščius garsus, papildančius atliekamas vokalines kompozicijas.
Ieškodami lagerfonų tradicijos pradžios, australų tyrinėtojai priėjo prie išvados, kad juos dera kildinti iš vokiškų Teufelsgeige – primityvių savadarbių instrumentų, šmaikščiai pavadintų velnio smuiku. Šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį vieno keliautojo sumeistrautas lagerfonas vėliau paplito visoje šalyje. Išpopuliarėti jam padėjo konstrukcijos paprastumas ir galimybė panaudoti nebereikalingas atliekas.
J. Cininas lagerfonai perkurti pasitelkus baltiškuosius gamtos motyvus. Čia yra ir „Gelsvis“, „Juodbėris“, „Gėlytė“, „Saulė“, „Rūtų darželis“. Jų sukūrimo idėja radosi iš noro turėti vizualiai patrauklų muzikinį grupės pasirodymų rekvizitą. Šiandien J. Cininas lagerfonai – puiki užuomina į Australijos ir Lietuvos kultūrinį hibridiškumą.
Naujuose darbuose panaudoti galerijos kaimynystėje esančios kavinės „Kultūra“ surinkti butelių kamšteliai, papildyti asmeninėmis menininkės atsargomis.
Parodą ir kūrybos procesą parėmė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Australijos lietuvių fondas.
Kas? J. Cinino paroda „Padarė žvirblis alutį“.
Kur? Kauno paveikslų galerijoje.
Kada? Veiks iki rugpjūčio 27 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liepos 3 d. šeimos su vaikais „Megoje“ pramogaus nemokamai
Renginių ir pramogų kupina „Megos“ vasara tęsiasi! Liepos 3 d. (trečiadienį) prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ centrinė aikštė dar kartą virs įspūdingo renginio vieta. Nuo 16 val. čia vyks šeimoms su v...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta73
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera7
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Mėgaukis tyla / Enjoy the silence
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. Yra laikas m...
-
J. Janulevičius: muzikos gurmanų lauks didžiulis muzikinių skanėstų stalas1
Karštas birželio rytmetys. Su Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vyriausiuoju dirigentu, festivalio „Operetė Kauno pilyje“ muzikiniu vadovu Jonu Janulevičiumi kalbamės vėsioje, maestro rankomis suręstoje medinėje pavėsinėje. ...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...