Pakaunės laukuose – pavasario darbymetis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad trumpų sausrų periodų šalyje daugės ir jie dažnės. Tačiau ne visi sausi metų periodai užfiksuojami kaip stichinės sausros. Pagrindinė problema – ta, kad žemės ūkio sausrai paskelbti naudojami indeksai nepatikimi ir dažnai pagal esamą metodiką daromos išvados prieštarauja vienai kitai.

Draustis Lietuvos ūkininkai neskuba ir dėl sudėtingo nuostolių nustatymo mechanizmo. Remiantis nustatyta tvarka, nukentėję rajonai visų pirma turi būti pripažinti stichinės sausros vietomis. Antra – tai daroma remiantis meteorologinių stotelių duomenimis, tačiau jos yra nepakankamai plačiai sustatytos.

Praėjusią vasarą stichinė sausra buvo paskelbta trijose Lietuvos savivaldybėse, tačiau nė vienas ūkininkas nebuvo apsidraudęs. Sėkmingai pasėlių savidraudai nuo sausros reikia, kad valstybė taptų perdraudėja. "Lietuvoje turime 15 proc. išmoką nuo sausros draudimo apdrausimos sumos. Ši išmoka tikrai galėtų būti didesnė, arba bent jau kisti pagal faktinę žalą kaip yra su kitomis rizikomis. Valstybė atsisakiusi būti perdraudėju apsunkino ūkininkų galimybes draustis nuo stichinės sausros, nes draudimui veikti be perdraudėjo yra pernelyg rizikinga apsidraudusiųjų atžvilgiu," – pasakojo vieno pasėlių savidraudos fondo vadovas Algimantas Navickas.

Apsidraudusių ūkininkų susivienijimo vadovas Alfredas Bardauskas teigia, kad jis draustųsi nuo sausros, jei tikėtų, kad, kai ateis sausra, valstybė tai užfiksuos ir jis tikrai gaus išmoką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių