Lietuvos etnokosmologijos muziejuje atidaryta dviejų klaipėdiečių – skulptoriaus Vytauto Balsio ir fotomenininko Vyto Karaciejaus kūrinių paroda.

Arčiau žvaigždžių, arba Molėtų rajono Kulionių kaime įsikūrusiame Etnokosmologijos muziejuje V.Balsys pristato 11 rafinuotų skulptūrų iš „Rojaus sodų“ ir „Laiškų“ ciklų, o V.Karaciejus – savo garsiąją fotografijų seriją „Smėlio legenda“.

Abu menininkai bendrą parodą surengė nebe pirmąsyk. 2003-iaisiais jie drauge savo kūrinius eksponavo Lietuvos Seime. Tik tuomet kartu su V.Karaciejaus „Smėlio legenda“ (1994–2000 m.) V.Balsys eksponavo vien „Rojaus sodus“ (1995–1999 m.), „Laiškai“ dar buvo neparašyti...

Šiuosyk mintis drauge surengti parodą Etnokosmologijos muziejuje gimė V.Balsiui, susižavėjusiam ta vieta, jos aura. Dabar ten jis pristato šešias iš marmuro ir bronzos sukurtas „Rojaus sodų“ skulptūras ir dar penkias – iš „Laiškų“ ciklo, pradėto 2004-aisiais. Pastarasis – tęstinis, anot menininko, be pabaigos, trys jo naujausi darbai, nukalti per pastarąjį pusmetį, pirmąsyk dabar eksponuojami Molėtuose. Tai „Bučinys rytdienai“, „Laiškas verkiančiai liepai“ ir specialiai šiai parodai padarytas, užbaigtas likus tik dviem savaitėms iki vernisažo „Laiškas neatrastai planetai“.

Skulptorius labai patenkintas paroda Etnokosmologijos muziejuje. „Geresnės vietos mano darbams Lietuvoje neįsivaizduoju. Ten jie puikiai atrodo. Išbaigta, solidi ekspozicija“, – džiaugėsi V.Balsys.

V.Karaciejus irgi tvirtino, kad iš Molėtų parsivežė nuostabių įspūdžių. „Atidarymas buvo nepaprastas, pirmas toks mano parodinėje biografijoje, – sakė jis. – Susirinko per 100 žmonių, tarp jų – žymūs mokslininkai iš Vilniaus, sutikome ir klaipėdiečių. Visiems buvo surengta ekskursija po muziejų. Pro teleskopą stebėjome saulės dėmes ir protuberantus. Mano „Smėlio legendos“ fotografijose užfiksuoti Kuršių nerijos smėlynai daug kam asocijavosi su Marso nuotraukomis, kurių gavome dovanų iš muziejaus direktoriaus astronomo Gunaro Kakaro. Įspūdingas muziejus, aplink visur juntamas kosmosas. Mudviejų su Vytautu darbai kažkaip ypatingai ten suskambėjo.“

V.Karaciejaus ciklą „Smėlio legenda“ sudaro per 60 fotografijų. Specialiai šiai parodai 21-ą jis atspaudė ant drobės. Jos gerokai didesnės nei įprasto, daugeliui jau matyto formato.

Išskleisti per du pirmuosius pastato aukštus klaipėdiečių kūriniai Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, ko gero, įsikūrė ne vienam mėnesiui. „Palaikysim juos ten ilgai, kol neišvarys“, – juokėsi V.Balsys. Ir muziejus nori, kad šioji klaipėdiečių paroda jame veiktų kuo ilgiau.