- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuogąstauja, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje 2014–2020 metais kultūra vėl gali likti be Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.
Per ketvirtadienį vykusį 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos komisijos posėdį pasiūlytas neadekvačiai mažas Nacionalinės pažangos programos finansavimas kultūrai, teigia Kultūros ministerija.
Komisija atmetė ministerijos siūlymą kultūrai skirti maždaug 9 proc. visos ES finansinės paramos, nutarta palikti nustatytą 4 proc. ribą.
Š.Birutis pabrėžė, kad būsimoji finansinė perspektyva iš tiesų yra paskutinis šansas Lietuvai už ES lėšas sutvarkyti kultūros infrastruktūrą.
„Šis finansinis laikotarpis - 2014-2020 metai - gali būti vienas iš paskutinių, kada Lietuva tokią žymią paramą gauna, todėl jeigu ne dabar, tai niekada nesusitvarkysime“, - penktadienį sakė ministras.
Jo tvirtinimu, minėti 9 proc. arba 2,5 mlrd. litų yra minimali suma, reikalinga kultūros sričiai.
„Tai pakankama suma, kad mes galėtume susitvarkyti infrastruktūrą, paveldą ir pajudėti su kultūros kūrybinėmis industrijomis“, - tvirtino Š.Birutis.
Jis teigė matąs biurokratų inerciją ir kitų institucijų nenorą atsisakyti dalies lėšų.
„Sakoma, buvusi Vyriausybė jau suplanavo, padalijo - taip ir važiuokime. Ne, taip negalime važiuoti. Ypač svarbu pakeisti inerciją, kuri nusistovėjusi, ypač biurokratinę“, - kalbėjo ministras.
Šį klausimą Š.Birutis sakė kelsiąs ir valdančiųjų partijos politinėje taryboje, ir pokalbiuose su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Kultūrai nebuvo nei pakankamo dėmesio kitų Vyriausybių, nei pakankamo finansavimo, todėl turime tokias kultūros infrastruktūros problemas, kaip Valdovų rūmai, kurie sunkiai baigiami, Klaipėdos muzikinis teatras, Klaipėdos dramos teatras, Jūrų muziejus, kiti muziejai, archyvai, pradėti ir nebaigti objektai. Visiems turbūt aišku, kad iš biudžeto valstybė nesugebės finansuoti ir pabaigti šių projektų“, - tvirtino Kultūros ministerijos vadovas.
Pasak jo, suskaičiuota, kad vien baigti pradėtus kultūros objektus esant tokiam finansavimui reikės 25 metų. Ministras stebėjosi, kad statomi daugiafunkciniai centrai, nors šalia stovi nesutvarkyti dvarai, kiti paveldo objektai, kur minėti centrai galėtų kurtis, jeigu būtų suremontuoti.
Iki šiol Kultūros ministerija neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams - dvarams, bažnyčioms, muziejams ir panašiai - skirsto Ūkio ministerija.
„Atsitiktiniais kąsneliais, be sistemos. Kultūros ministerija pasirengusi tapti tarpine institucija, suderinome su Europos Komisija, įsteigėme padalinį, atlikome visus parengiamuosius darbus ir manome, kad turi atsirasti labai aiški sistema, tvarkant paveldą, nes tai neatsitiktiniai objektai, turi būti aiškūs prioritetai. Tas iki šiol nebuvo daroma. Nors už paveldą atsakinga Kultūros ministerija, finansavimas eidavo per kitur. Kultūros ministerija nedalyvavo tame procese“, - aiškino Š.Birutis.
Tuo metu Latvija, Estija, Lenkija, pasak jo, lėšas atidavė kultūrai ir sėkmingai sprendžia problemas.
„Kuo mes galime būti konkurencingi pasaulyje? Tik mokslu ir kūryba. Ten pati didžiausia pridėtinė vertė. Kol kas mes to visiškai neišnaudojame. Iki 2020 metų mes privalome tai padaryti“, - pabrėžė Š.Birutis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė skulptorius J. Lebednykas
Antradienį mirė lietuvių skulptorius Juozas Lebednykas. Jam buvo 77-eri. ...
-
Klaipėdoje gimė nauja legenda: meno kūrinys ir personažas – greta
Klaipėdoje gimė nauja legenda – prie pastato sieną puošiančios freskos dažną dieną stovi jos herojus ir drauge su savo augintiniais atkartoja meno kūrinio siužetą. Taip klaipėdiečiai susipažįsta su režisieriumi Virginijumi Vy&scaron...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...
-
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone – daugiakalbiai spektakliai, žanrų įvairovė
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone daugės lietuvių ir kitų kalbų, atsiras operos ir šokio spektaklių. ...
-
Septintasis festivalis „Camino de Fluxus“: nuo Parodos gatvės Kaune iki Atlanto gelmių4
Nuo ką tik gimusio Jurgio klyksmo pro Parodos g. 1 namų langus, pirmųjų FLUXUS manifesto žodžių iki į Atlanto vandenyno gelmes nugrimzdusių Jurgio pelenų – rugsėjo 18–21 dienomis Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamas artisti&scaron...
-
Mirė žymus libaniečių rašytojas E. Khoury, jam buvo 76-eri1
Sekmadienį Beirute mirė žymus Libano rašytojas ir dėstytojas Eliasas Khoury, garsėjęs kaip palestiniečių teisių gynėjas, pranešė Libano žiniasklaida. Jam buvo 76-eri. ...
-
Nacionalinio muziejaus vadovė: Europos meno institucijos domisi K. Varnelio eksponavimu
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad pristačius lietuvių išeivijos kūrėjo Kazio Varnelio kūrybą Pompidou centre Paryžiuje, kiti Europos muziejai domisi galimybėmis eksponuoti šio menininko darbus. ...
-
Seime – aistros dėl balandžio 15 d.: siūlo minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias balandžio 15-ąją minėti Pasaulinę meno dieną. ...
-
Sostinėje – tarptautinis romų kultūros festivalis9
Vilniuje sekmadienį vyksta tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy fest“. ...
-
Pompidou direktorius mato Rytų grėsmę, tačiau pažymi istorinį Rusijos ir Ukrainos artumą
Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey (Ksavjeras Rė) sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. ...