- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį prasidės ypatinga savaitė nekomercinio kino gerbėjams – gruodžio 6-13 d. „Skalvijos“ kino centre suksis italų kino meistro Michelangelo Antonioni filmai.
Retrospektyvoje net devynios šio režisieriaus juostos: „Vienos meilės kronika“ (1950 m.), „Draugės“ (1955 m.), „Riksmas“ (1957 m.), „Nuotykis“ (1960 m.), „Naktis“ (1961 m.), „Užtemimas“ (1962 m.), „Fotopadidinimas“ (1966 m.), „Profesija – reporteris“( 1975 m.) „Moters identifikacija“ (1982 m.).
„Surengti M. Antonioni retrospektyvą paskatino jubiliejus – šiemet jam būtų sukakę 100 metų. Be to, Lietuvoje jo kūryba buvo rodoma tik epizodiškai, todėl nutarėme ją išsamiau pristatyti. Viliamės, kad M. Antonioni filmai taps atradimu išskirtinio kino ieškantiems žiūrovams, o jau susipažinę su ja turės malonumą prisiminti, žiūrėdami filmus kino ekrane iš kino juostos“, – sakė „Skalvijos“ direktorė Vilma Levickaitė.
M. Antonioni paliko gilų pėdsaką kino istorijoje. Neretai jis pristatomas kaip vienas iš kino režisierių, pakeitusių kinematografą, ir atradusiu tik kinui būdingas priemones fiksuoti vidinį žmogaus pasaulį. M. Antonioni ypatingą dėmesį skyrė filmo atmosferai, atsipindinčiai herojų jauseną, nes pirmiausiai jam rūpėjo Žmogus, genamas savo paties baimių.
Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, 7 dešimtmečio pradžioje gimė Antonioni kinui būdingas filmo herojus – asocialus individualistas, kovojantis su egzistencinėmis baimėmis, bėgantis nuo tikrovės eskapistas.„Antonioni dažniausiai juose diagnozuodavo tai, kas gali būti pavadinta sunkiausia modernios visuomenės negalia, – jausmų ligą, pasireiškiančią abejingumu, nesugebėjimu dalytis jausmais, šaltumu“, – dėsto Ž. Pipinytė, M. Antonioni priskirianti prie savo mėgstamiausių kino režisierių.
Prieš šimtmetį Italijos miestelyje Ferara gimęs M. Antonioni (1912–2007) save išbandė įvairiose srityse – nuo ekonomikos ir verslo studijų iki kino kritikos, kol pasuko kino režisieriaus keliu. Tarptautinį pripažinimą italų kino meistras pelnė po garsiosios trilogijos „Nuotykis“ (1960), „Naktis“ (1961) ir „Užtemimas“ (1962). „Auksinę palmės šakelę“ Kanų kino festivalyje 1967 m. jam atnešė juosta „Fotopadidinimas“, kurią jis laikė geriausiu savo darbu.
Retrospektyva rengiama, bendradarbiaujant su Nacionaline italų kinemateka Romoje (Cineteca Nazionale) ir Italų kultūros institutu Vilniuje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apleistose Našlaičių kapinėse rasti evangelikų reformatų pastoriaus palaikai
Vilniuje, apleistose Našlaičių kapinėse, rasti reikšmingo prieškario Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės nario, evangelikų reformatų pastoriaus Michalo Jastržembskio palaikai, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos gyventojų ge...
-
Poetų ir dirbtinio intelekto dvikovos: ar šis algoritmas gali prilygti kūrėjui?1
Dirbtinio intelekto (DI) pagalba kuriami darbai padeda ar vis dėlto trukdo tapti autentišku kūrėju? O gal tai – tik naujas šių laikų įrankis, niekada taip ir nepralenksiantis žmogaus gebėjimų? Šiais ir panašiais klaus...
-
Nuo scenos – apie mirtį6
Jau rytoj Klaipėdos dramos teatro gerbėjai turės progą pamatyti pirmąją 89-ojo sezono premjerą. Liko vos keli bilietai į spektaklį „Sugrįžimas“, kurio statytojai intriguoja užuominomis apie scenoje vyrausiančią šviesą bei siu...
-
Grupė „Braška lizdas“: visi folkloro atlikėjai dainose palieka dalį savęs
„Autentiškas folkloro dainos atlikimas nėra tik archyvinio įrašo mėgdžiojimas“, – įsitikinę folktronikos grupės „Braška lizdas“ nariai Dainius Kučinskas ir Dalia Peseckaitė. ...
-
Spektaklio „Hamletmachine“ atgarsiai: tik teatras gali sukelti tokius jausmus žiūrovo sieloje
„Kapas, žemė, šauksmas, pyktis, pasipriešinimas totalitarizmui, mizoginija, smurtas, karas, prasmė, beprasmybė, neviltis, maištas, revoliucija... įvairiomis formomis pasirodo spektaklyje „Hamletmachine“. Giliai jaudi...
-
J. Andruchovyčius: Rusija sėkmingai kuria distopijas
Uostamiestyje prasidėjo XII tarptautinis kultūros festivalis „Inkultūracija“. Įžvalgomis apie šių dienų distopijas bei utopijas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje dalijosi vienas žymiausių ukrain...
-
Į Kauną sugrįžta Istorijų festivalis: programoje – ir dokumentinis filmas, skirtas miesto žmonėms
Jau kitą savaitę, spalio 3–6 dienomis, po Kauno ir Kauno rajono erdves pasklis šiemet Kauno miesto muziejaus (KMM) organizuojamas Istorijų festivalis „Transformacija: žmogus, miestas, gamta“. Festivalis kauniečius ir miesto sveči...
-
Psichoseksologė: yra daugiau kaip 200 dalykų, dėl kurių žmonės mylisi1
„Seksas – vis dar labai jautri, trapi gyvenimo sritis. Žmonėms sunku komunikuoti apie savo seksualinius norus dėl baimės būti atstumtam“, – sakė klinikinė psichoseksologė Roberta Pečiūraitė. Spalio 8–27 d. vyksiančio d...
-
Atpildas už sunkias repeticijas – harmoningas choro skambėjimas1
Šie metai Kauno technologijų universiteto (KTU) akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovei Danguolei Beinarytei išsiskyrė apdovanojimų gausa. Už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai jai įteiktas Kultūros ministerijos garbės že...
-
„Suklegų“ svečiai – optimizmu trykštantis „Curly Strings“1
„Būdami užsienyje mėgstame kalbėti apie paslaptingą ir stebuklingą vietą, vadinamą Estija, iš kurios esame kilę. Ir apie mūsų liaudies muziką!“ – paklausti, ką papasakoti jiems svarbiausia, atsakė estų grupės „Cur...