Mišrus būdas

"Visada sakiau, kad tikroji aukciono nuotaika geriausiai atsiskleidžia gyvame renginyje, o šį kartą ją kūrė po ilgo laiko sugrįžę, išsiilgti ir išsiilgę jo dalyviai", – pastebėjo Vilniaus aukciono namų vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė. Tiesa, kaip ir anksčiau, dalis kūrinių buvo nupirkta pasitelkus per karantiną sukurtą priemonę – virtualiąją platformą, kuri funkcionavo kaip gyvo aukciono dalis.

Pasak S. Skaisgirytės-Makselienės, šis aukcionas parodė, kokiu keliu reikia eiti, kad išsipildytų visų – tiek gyvai, tiek virtualiai ar kitais būdais dalyvaujančių meno mylėtojų – lūkesčiai.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip trečdalis lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 25 proc. Vien savo sensacingu pasirodymu meno rinkoje įsirašęs į Lietuvos meno istoriją kūrinys – tapytojo Napoleono Michalo Juliaus Ylakavičiaus (Napoleon Michał Juliusz Iłłakowicz, 1811–1861) "Nežinomos kilmingos moters portretas" (XIX a. vid.) – suvaidino ir pagrindinį vaidmenį LXVII Vilniaus aukciono scenoje.

Parduota retenybė

Pasak dr. Rūtos Janonienės, N. M. J. Ylakavičius priklausė tai Vilniaus meno mokyklos auklėtinių kartai, kuri įsijungė į 1830–1831 m. sukilimą, o po pralaimėjimo buvo priversta emigruoti. Dailininkas gimė Anglininkų palivarke, dabartiniame Biržų rajone). Tapybą studijavo Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedroje pas Joną Rustemą. Gyvendamas emigracijoje tęsė meno studijas, iš kurių bene reikšmingiausios vyko Paryžiuje: nuo 1833 m. mokėsi "Menus Plaisirs" meno dirbtuvėse, kurioms vadovavo žymus teatro dailininkas ir tapytojas Pierre'as-Lucas-Charles Cicéri (1782–1868), po 1837 m. studijavo istorinę ir buitinę tapybą žymaus neoklasicisto profesoriaus Michaelio Martino Dröllingo (1786–1851) dirbtuvėje.

16 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – N. M. J. Ylakavičiaus kūrinys „Nežinomos kilmingos moters portretas“ (XIX a. vid.).

Vėliau N. M. J. Ilakavičius persikėlė į Vakarų Prancūziją, kur pusę metų dirbo karališkojoje kavalerijos mokykloje kaip litografijos profesoriaus Charles Aubry padėjėjas. Vėliau dailininkas keliavo po Šveicariją ir Italiją, lankėsi Austrijoje, 1848–1850 m., gyveno Lvove, Londone, kur dirbo karalienės Viktorijos dvare ir užregistravo specialios konstrukcijos reguliuojamo dydžio paveikslo rėmų gamybos patentą. Į Lietuvą dailininkas su žmona grįžo 1857 m., iki mirties gyveno Vilniuje.

"N. M. J. Ylakavičius yra nutapęs įvairių žanrų kūrinių, bet labiausiai išgarsėjo kaip portretų tapytojas, daug tapė Paryžiuje ir Londone gyvenusių emigrantų iš Abiejų Tautų Respublikos užsakymu. Jam būdinga kruopšti, subtili tapyba, tikslus akademinis piešinys, nesudėtingos, bet laisvos kompozicijos. Didžioji dailininko kūrybinio palikimo dalis tebėra pasklidusi po privačias kolekcijas užsienyje, todėl kiekvieno naujo jo kūrinio atsiradimas Lietuvos meno rinkoje yra reikšmingas faktas mūsų meno istorijai", – teigia dr. R. Janonienė.

Dėl šios dailės vertybės varžėsi ne vienas dalyvis, o ji parduota dukart brangiau – pradinė kūrinio kaina (7 800 eurų) pakilo iki 16 tūkst. eurų.

Ne vienas aukciono dalyvis varžėsi ir dėl kitų brangiausiai parduotų meno kūrinių, kuriais tapo tobulas abstrakcionizmo pavyzdys – dailininkės Kazės Zimblytės (1933–1999) tapybos ir koliažo technika sukurta drobė "Be pavadinimo" (XX a. 9 deš.) bei meistriškas dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbas "Varnos" (1992), dedikuotas impresionizmo genijui Vincentui van Goghui ir susietas su paskutiniuoju jo kūriniu "Kviečių laukas su varnais". Abiejų kūrinių pradinės kainos kilo apie 40 proc.

Aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas kolekcines vertybes – įsigyti Zigmo Petravičiaus (1862–1955), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Leono Katino (1907–1984), Leopoldo Surgailio (1928–2016), Prano Lapės (1921–2010), Jono Rimšos (1903–1978), Jono Daniliausko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Algio Skačkausko ir kitų gerai žinomų autorių kūriniai.

Nauji vardai

Vilniaus aukciono namų vadovė džiaugėsi, kad aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į jaunuosius Y kartos kūrėjus, kurie startavo rubrikoje "In focus: Contemporary Lithuanian Art" ir tapo tarsi apšildančiąja dailininkų grupe.

"Galbūt meno mylėtojai dar ne visus vardus įsiminė, bet tai buvo didelis šansas savo kūryba paliesti išlavintą estetinį skonį turinčių žmonių širdis", – teigia S. Skaisgirytė-Makselienė.

Bene trečdalis aukcione dalyvavusių jaunųjų kūrėjų šia galimybe pasinaudojo: aukcione įsigyti Lino Kaziuliono, Rūtos Matulevičiūtės, Kristinos Mažeikaitės, Eglės Norkutės, Viktoro Paukštelio, Gabrielės Šermukšnytės, Tado Truchill (Tado Tručilausko) ir Airos Urbonavičiūtės kūriniai.

Prieš aukcioną dr. S. Skaisgirytė-Makselienė neskubėjo prognozuoti, kaip šiai naujai kūrėjų kartai seksis aukcione – sunku prognozuoti, tačiau pagrindiniu jų tikslu laikė veikiau ne norą sukelti aistringas varžytuves, o tiesiog pasisveikinti su meno rinka.

"Jie įdomūs, nes yra gimę ir užaugę jau visai kitokiame, kompiuterizuotame, pasaulyje, turi visai kitaip įkontekstintą ir labai liberalią pasaulėžiūrą. Kiekvienas šių kūrėjų įdomus savaip, o visi kartu kuria šio laikmečio stilistinį braižą, kuriam pavadinimą, matyt, dar duos ateitis", – sakė aukciono vadovė.

Ypatingas palikimas

Beje, didžiausios kovos tarp aukciono dalyvių vyko dėl ypatingą misiją atlikusių kūrinių. Tai Šiauliuose gimusios tapytojos A. Molnikaitės (1929–1998) paveikslai, kuriuos per karantiną sandėliuke netikėtai aptiko Lietuvos dailininkų sąjungos darbuotojai.

Dramatiško likimo dailininkė, ilgą laiką globojusi benamius gyvūnus, savo testamente buvo nurodžiusi, kad jos palikimas – kūriniai – turi tapti parama Lietuvos gyvūnų globos draugijai. Tad aukcione pasirodę trys jos kūriniai "Baltas paukštis" (1992), darbas iš triptiko "Šachmatų motyvai" (1979) ir darbas iš diptiko "Po audros" II (1982) ieškojo dosnių šeimininkų ir juos rado: už juos gauta devynis kartus didesnė suma, nei buvo galima tikėtis pardavus kūrinius už pradines kainas.

„Baltas paukštis“ (1992) / A. Molnikaitės pav.

Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės įsitikinimu, tokį šių kūrinių kainų kilimą skatino ne tik tai, kad jie atliko svarbią socialinę misiją, bet ir žema pradinė kaina. "Tai išties dėmesio verta dailininkė ir argumentų įsigyti jos kūrinius dėl meninės vertės, manyčiau, buvo lygiai tiek pat daug, kaip ir noro padėti beglobiams gyvūnams", – pabrėžia ji.

Prancūzijos aidai

Dar vienas lotas, dėl kurio vyko intensyvios varžytuvės, simboliškai įprasmina birželio 8-ąją minimą dailininko A. Mončio gimimo šimtmečio sukaktį. Tai rubrikoje "In focus: plakatas" pasirodęs kelias dešimtis dailininkų P.Gailiaus ir A.Mončio plakatų apimantis rinkinys.

Šiame rinkinyje – tokie išskirtiniai kolekciniai vienetai kaip P.Gailiaus personalinės Oskaro Milašiaus knygų "Lietuviška siuita", "Jūra", "Saulė" parodos plakato projektas (1977), du autoriniai A. Mončio asmeninės parodos "Exposition sculpture" (1979) plakato projektai ir kt. Jis parduotas beveik tris kartus brangiau, nei buvo patvirtinta pradinė kaina (ji kilo nuo 300 iki 840 eurų).