- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2025 m. rugpjūčio 24 d. Pažaislio vienuolyno kieme publika susitiks su Lietuvoje retai viešinčiu charizmatiškuoju akordeono virtuozu Martynu Levickiu. Solistas kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliks jo paties aranžuotą ir specialiai akordeonui pritaikytą George‘o Gershwino „Žydrosios rapsodijos“ versiją. Koncerte taip pat skambės prancūzų genijaus Georgeso Bizet „Karmen siuita“. Tai bus ketvirtasis didysis Pažaislio festivalio koncertas, papildysiantis išskirtinę neeilinio sezono programą, į kurį jau dabar galima įsigyti bilietus.
Ateinanti vasara Pažaislio muzikos festivaliui bus trisdešimtoji, tad šia proga programoje laukia ne vienas išskirtinis koncertas. Rugpjūčio 24 d. festivalio gerbėjai turės retą galimybę susitikti su šiuo metu Berlyne gyvenančiu akordeono meistru M. Levickiu, pristatysiančiu intriguojančią programą. Legendinį G. Gershwino kūrinį „Žydrąją rapsodiją“ akordeonui pritaikęs M. Levickis „The Independent“ buvo apibūdintas kaip „neįtikėtinai talentingas žmogus, kuris vienas pats naujai išradinėja akordeoną“. Amerikiečių kompozitoriaus sukurtoje originalioje muzikinės kompozicijos versijoje numatyta solo partija fortepijonui ir džiazo grupei, tačiau, pasak M. Levickio, akordeonas šiai partijai suteikia ypatingų spalvų vien dėl to, kad fortepijonu paskambintas akordas nuaidi ir nutyla, o akordeonu išgautas – varijuoja ir evoliucionuoja paklusdamas atlikėjo interpretacijai.
Martynas Levickis. Organizatorių nuotr.
M. Levickis Lietuvoje išgarsėjo prieš 14 metų laimėjęs šou „Lietuvos talentai“. Netrukus po to jis tapo „Coupe Mondiale“ pasaulinio akordeono čempionato nugalėtoju, taip atverdamas sau tarptautinės karjeros galimybes. Už solinį albumą „Autograph“, kuriame skamba Philipo Glasso, Johanno Sebastiano Bacho, Francko Angelis kūriniai ir paties akordeonininko sukurtos lietuvių liaudies dainų aranžuotės, jis organizacijos „Opus Klassik“ pernai buvo paskelbtas metų instrumentalistu ir apdovanotas prestižiniu prizu. Šiuo metu M. Levickis aktyviai koncertuoja didžiausiose pasaulio scenose: nuo „Royal Albert Hall“ iki Seulo menų centro, bei rengia koncertus su tokiais orkestrais, kaip Leipcigo „Gewandhaus“ ar „Academy of St. Martin in the Fields“. Menininkas be grojimo ir muzikos kūrimo taip pat užsiima pedagogine veikla – ugdo ir grojimo meno moko kitus akordeonininkus, tad nenuostabu, jog prieš metus Londono Karališkoji muzikos akademija jį pakvietė tapti vizituojančiu profesoriumi.
Kauno simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Amerikiečių kompozitorius, litvakas G. Gershwinas yra vienas pirmųjų džiazą iš restoranų ir klubų perkėlęs į koncertines sales. Jo garsioji „Žydroji rapsodija“, sukurta ir pristatyta tarpukariu, pradėjo naują erą Amerikos muzikos istorijoje, o pačiam G. Gershwinui užtarnavo vieno žymiausių džiazo epochos kompozitorių vardą. Rapsodija ilgainiui tapo populiariu koncertiniu kūriniu, o jame skambantis klarneto glissando tapo atpažįstamas koncertų auditorijai, taip pat, kaip ir Ludwigo van Beethoveno Penktosios simfonijos pradžia.
Pasak Pažaislio festivalio muzikos apžvalgininko, baritono Giedriaus Prunskaus, rugpjūčio pabaigos vakarą Pažaislyje susitiks dvi neįtikėtinos asmenybės: niekada profesionaliai kompozicijos nesimokęs kūrėjas, pasiekęs neįtikėtinų aukštumų akademinės ir džiazo muzikos pasaulyje, bei muzikantas, į sceną nuolatos atsinešantis penkiolika kilogramų aistros, sukonstruotos iš dvylikos tūkstančių detalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteiktas valstybės pripažinimas3
Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. ...
-
Paryžiuje koncertu ir vaizduotės forumu uždaromas Lietuvos sezonas Prancūzijoje
Paryžiaus modernaus meno muziejuje „Palais de Tokyo“ koncertu ir vaizduotės forumu ketvirtadienį uždaromas tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje. ...
-
Stebuklinga akimirka: LNOBT fojė nušvito Kalėdų eglutė
Žiūrovai, susirinkę į pirmąjį šios žiemos „Arlekino milijonų“ spektaklį, pirmieji iš arti pamatė ir įvertino pro fasadinius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro langus vilniečiams gerai matomą teatro Kalėdų egl...
-
„Ąžuoliuko“ vadovui V. Miškiniui svarstoma suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą2
Artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma sostinės garbės piliečio vardą suteikti kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui Vytautui Miškiniui. ...
-
Kauno modernizmui skirtoje parodoje – nepažintos dimensijos
Kai 2023 m. Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestas ir jo modernistinė architektūra tapo dar ryškesniu kūrybos šaltiniu. Naujojo architektūros instituto kūrimas Kauno pašte, Europos kult...
-
Kiek dar suksime vinilines plokšteles?1
Kalbėjomės su ne taip neseniai susikūrusios vinilines plokšteles pristatančios leidyklos „Juoda banga“ įkūrėju Rolandu Geistaru. Šios leidyklos tikslas – rinkti išskirtinę, kokybišką ir ilgalaikę meninę ...
-
Eglės Vertelytės kūrybos procesai1
Eglė Vertelytė – režisierė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos dėstytoja. 2017 m. kino ekranuose matėme jos debiutinį filmą – apie 50 pasaulio kino festivalių apkeliavusią tragikomediją „...
-
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Giedraitytė
Nuo trečiadienio Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pradeda vadovauti Goda Giedraitytė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Nacionalinę premiją gavusi Komskienė: šokio teatro sukūrimui prireikė gyvenimo1
Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusi šokėja, choreografė Birūta Komskienė sako, kad sukurti šokio teatrą „Aura“ jai prireikė viso gyvenimo ir pridūrė besitikinti, kad sulaukus apdovanojimo jame apsilankys daugiau žm...
-
Kreivytė nacionalinę premiją laiko pripažinimu, jog žmogus kultūros lauke nėra vienas2
Nacionaline kultūros ir meno premija antradienį apdovanota menininkė, meno kritikė Laimutė Kreivytė ją laiko pripažinimu, jog žmogus kultūros lauke nėra vienas. ...