- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos institucijų pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo akto gali keistis, praneša Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. Nors aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtina, kad dėl Lietuvos pozicijos bus tariamasi tarp Vyriausybės ir Seimo, daugiau detalių jis neatskleidžia ir atsakymus žada penktadienį. Vis tik jis tikina, kad ministrų kabinete yra abejojančių dėl didelių kaštų įgyvendinant minėtame akte įtvirtintas normas.
„Netrukus, tikriausiai penktadienį Lietuvos Vyriausybė privers Seimo daugumą uždarame Europos reikalų komiteto posėdyje pakeisti mūsų šalies poziciją dėl Gamtos atkūrimo reglamento“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė T. Tomilinas.
„Mes penktadienį aptarsime“, – Eltai Vyriausybėje paminėjo S. Gentvilas.
Birželio 12 d. Seimo darbotvarkėje numatytas uždaras Europos reikalų komiteto uždaras posėdis, kurio metu vyks Lietuvos pozicijų pristatymas prieš vykstant į Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos 2024 m. birželio 17 d. posėdį. Būtent šiame posėdyje numatytas galutinis ES Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimas.
Anot T. Tomilino, šiame posėdyje bus nuspręsta keisti šalies poziciją ir Lietuva nepalaikys atkūrimo akto priėmimo, taip, pasak politiko, išduodant šalies interesus. Jis pabrėžia, kad iki šiol Lietuva buvo viena aktyviausių reglamento palaikytojų, bet dabar „atsidurs tose pačiose gretose su Viktoro Orbano Vengrija“.
„Taip bus išduoti ateities kartų interesai, mes kartu su Orbano Vengrija atsidursime blokuojančios mažumos gretose ir pasakysim visam pasauliui, kad nenorime žalios pažangios Europos, kad atsisakom visų šios Europos Parlamento kadencijos pasiekimų. Paskutinę minutę slaptuose posėdžiuose keičiama pozicija. Ir ji greičiausiai turės lemiamą reikšmę reglamentui“, – tvirtina T. Tomilinas.
„Paskutinį kartą šio reglamento patvirtinimas buvo atidėtas, nes paskutinį minutę Vengrija atšaukė savo pritarimą šiam teisės aktui“, – tvirtina jis.
Kaip savo „Facebook“ paskyroje teigė parlamentaras, Lietuva kartu su Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Liuksemburgu, Estija, Danija, Slovėnija ir Kipru, prieš 2024 m. birželio 17 d. posėdį išreiškė aktyvų palaikymą reglamentui.
Paskutinį kartą šio reglamento patvirtinimas buvo atidėtas, nes paskutinį minutę Vengrija atšaukė savo pritarimą šiam teisės aktui.
Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad penktadienį Vyriausybė ir Seimas tarsis dėl vientisos pozicijos, iškilus tam tikrų klausimų dėl minėto reglamento.
„Priežastis yra ta, kad Vyriausybėje yra žmonių abejojančių to dideliais kaštais, dideliais įsipareigojimais. Todėl reikia pasitarti su Seimu, kad ta pozicija būtų stipresnė, kad ne vien tik ministrų kabineto žmonių priimami sprendimai“, – atskleidė S. Gentvilas.
2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė siūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose.
Aktu siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.
Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo.
Anot Komisijos, apie 80 proc. Europos buveinių ir 70 proc. kontinento dirvožemio yra prastos būklės. Todėl reglamentu numatoma, kad iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. tokių buveinių.
Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.
Taip pat užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis, kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Svarstys, ar vairuojantiems mopedus turėtų būti privalomas praktinis egzaminas3
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti parlamentarės Ligitos Girskienės siūlymą įpareigoti mopedų ir lengvųjų keturračių vairuotojus išlaikyti praktinį egzaminą. ...
-
Parlamentarai sutaria – prezidento metiniame pranešime gali dominuoti kritika valdantiesiems10
Parlamentarai mano, kad antradienį metinį pranešimą skaitysiantis prezidentas Gitanas Nausėda gali kritikuoti dabartinę valdančiąją daugumą. Pasak jų, tokiu būdu šalies vadovas formuotų sau palankią valdančiąją koaliciją po ruden...
-
ET Generalinio sekretoriaus rinkimuose Lietuvos delegacija svarsto palaikyti estą8
Birželio pabaigoje vyksiančiuose Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus rinkimuose Lietuvos delegacija linkusi palaikyti buvusį Estijos kultūros ministrą Indreką Saarą (Indreką Sarą). ...
-
Ant Vyriausybės stalo – draudimas dirbantiesiems su įslaptinta informacija vykti į Rusiją3
Dirbantiesiems su įslaptinta informacija Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo drausti vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. ...
-
Tapęs „Energoatom“ stebėtojų tarybos nariu, G. Nausėdos komandą paliks J. Niewierowiczius3
Tapęs Ukrainos branduolinės energetikos kompanijos „Energoatom“ nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu, prezidento Gitano Nausėdos komandą paliks Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius). ...
-
Gyventojai įvertino praėjusių prezidento rinkimų kandidatus: apie ką atsiliepė nepalankiausiai?46
Praėjus prezidento rinkimams, tik du šalies vadovo posto siekę kandidatai gyventojų akyse vertinami labiau palankiai nei nepalankiai – tai perrinktasis Gitanas Nausėda bei partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas ir įkūrėjas R...
-
Ukrainos prezidentūros atstovas: Kyjivas pasirengęs sudaryti saugumo sutartis su Lietuva
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva nurodė, kad Kyjivas pasirengęs pasirašyti dvišalius saugumo garantijų susitarimus su Lietuva ir Estija. ...
-
Konservatoriai pradėjo ieškoti naujo frakcijos seniūno, kuris pakeistų R. Morkūnaitę-Mikulėnienę4
Premjerei pateikus Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus, konservatorių gretose svarstoma, kas galėtų iš politikės perimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS...
-
„Čekiukų“ bylose prokurorai prašo priteisti 24 tūkst. eurų iš trijų savivaldybių politikų3
Iš trijų Telšių, Kretingos ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybos narių prokuratūra „čekiukų“ bylose prašo priteisti apie 23,7 tūkst. eurų, kurie būtų sugrąžinti į savivaldybių biudžetus. ...
-
V. Blinkevičiūtė pripažįsta, kad jai gaila M. Navickienės: puolimas yra didelis, o vyro paramos nėra17
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nuoširdžiai gaila į skandalą įsivėlusios buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, kuri, pažymi politikė, atsakinėti į k...