Lietuvos pozicija dėl ES Gamtos atkūrimo akto gali keistis: abejoja didelių kaštų poreikiu

Lietuvos institucijų pozicija dėl Europos Sąjungos (ES) Gamtos atkūrimo akto gali keistis, praneša Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. Nors aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtina, kad dėl Lietuvos pozicijos bus tariamasi tarp Vyriausybės ir Seimo, daugiau detalių jis neatskleidžia ir atsakymus žada penktadienį. Vis tik jis tikina, kad ministrų kabinete yra abejojančių dėl didelių kaštų įgyvendinant minėtame akte įtvirtintas normas.

„Netrukus, tikriausiai penktadienį Lietuvos Vyriausybė privers Seimo daugumą uždarame Europos reikalų komiteto posėdyje pakeisti mūsų šalies poziciją dėl Gamtos atkūrimo reglamento“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė T. Tomilinas.

„Mes penktadienį aptarsime“, – Eltai Vyriausybėje paminėjo S. Gentvilas.

Birželio 12 d. Seimo darbotvarkėje numatytas uždaras Europos reikalų komiteto uždaras posėdis, kurio metu vyks Lietuvos pozicijų pristatymas prieš vykstant į Europos Sąjungos (ES) Aplinkos tarybos 2024 m. birželio 17 d. posėdį. Būtent šiame posėdyje numatytas galutinis ES Gamtos atkūrimo reglamento patvirtinimas.

Anot T. Tomilino, šiame posėdyje bus nuspręsta keisti šalies poziciją ir Lietuva nepalaikys atkūrimo akto priėmimo, taip, pasak politiko, išduodant šalies interesus. Jis pabrėžia, kad iki šiol Lietuva buvo viena aktyviausių reglamento palaikytojų, bet dabar „atsidurs tose pačiose gretose su Viktoro Orbano Vengrija“.

„Taip bus išduoti ateities kartų interesai, mes kartu su Orbano Vengrija atsidursime blokuojančios mažumos gretose ir pasakysim visam pasauliui, kad nenorime žalios pažangios Europos, kad atsisakom visų šios Europos Parlamento kadencijos pasiekimų. Paskutinę minutę slaptuose posėdžiuose keičiama pozicija. Ir ji greičiausiai turės lemiamą reikšmę reglamentui“, – tvirtina T. Tomilinas.

„Paskutinį kartą šio reglamento patvirtinimas buvo atidėtas, nes paskutinį minutę Vengrija atšaukė savo pritarimą šiam teisės aktui“, – tvirtina jis.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje teigė parlamentaras, Lietuva kartu su Airija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Liuksemburgu, Estija, Danija, Slovėnija ir Kipru, prieš 2024 m. birželio 17 d. posėdį išreiškė aktyvų palaikymą reglamentui.

Paskutinį kartą šio reglamento patvirtinimas buvo atidėtas, nes paskutinį minutę Vengrija atšaukė savo pritarimą šiam teisės aktui.

Tuo metu S. Gentvilas teigė, kad penktadienį Vyriausybė ir Seimas tarsis dėl vientisos pozicijos, iškilus tam tikrų klausimų dėl minėto reglamento.

„Priežastis yra ta, kad Vyriausybėje yra žmonių abejojančių to dideliais kaštais, dideliais įsipareigojimais. Todėl reikia pasitarti su Seimu, kad ta pozicija būtų stipresnė, kad ne vien tik ministrų kabineto žmonių priimami sprendimai“, – atskleidė S. Gentvilas.

2022 m. birželio 22 d. Komisija pateikė siūlymą dėl Gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo būtų prisidedama prie ilgalaikio pažeistos gamtos atkūrimo visos ES sausumos ir jūros teritorijose.

Aktu siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei įgyvendinami ES tarptautiniai įsipareigojimai, visų pirma JT Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija.

Komisijos vertinimu, naujasis teisės aktas atneštų ir didelę ekonominę naudą, nes kiekvienas investuotas euras duotų mažiausiai 8 eurų grąžą. Šis teisės aktas priimtas reaguojant į piliečių Konferencijos dėl Europos ateities išvadose išreikštus lūkesčius dėl biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir vandenynų apsaugos bei atkūrimo.

Anot Komisijos, apie 80 proc. Europos buveinių ir 70 proc. kontinento dirvožemio yra prastos būklės. Todėl reglamentu numatoma, kad iki 2030 metų valstybės narės turėtų atkurti mažiausiai 30 proc., iki 2040 metų – 60 proc., o iki 2050 metų – 90 proc. tokių buveinių.

Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.

Taip pat užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis, kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių