Buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad visuomeninis pasipriešinimo  Astravo AE judėjimas galėtų reikalauti, kad elektrinė būtų statoma kitoje vietoje.

„Reikalavimas gali būti net labai paprastas – vieta turi būti kita. Šita vieta yra neleistina, (turi būti – BNS) 100 kilometrų mažiausiai nuo didelės gyvenamosios vietos. Tai jau iš karto yra neleistinas dalykas, bet jis buvo leidžiamas, nes tie, kurie darė, nesiskaitė su niekuo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Landsbergis.

Reikalavimas gali būti net labai paprastas – vieta turi būti kita.

Pasirašytu memorandumu raginama burtis ir rengti visuomeninį pasipriešinimą netoli Lietuvos sienos statomai jėgainei, kurią Lietuva laiko nesaugia.

V. Landsbergis pabrėžia, kad Lietuva dėl Astravo AE nuostolių patiria jau dabar, nes reikia investuoti į žmonių apsaugą.

„Aš manau, kad Lietuva nuostolių patiria jau dabar ir turės daug investuoti į žmonių apsaugą ir savigyną. Tą reikia fiksuoti ir rašyti į Astravo žalos sąskaitą Lietuvą. Tegu tai egzistuoja ir tarptautinėje sąmonėje“, – teigė jis.

Parlamentaro konservatoriaus Žygimanto Pavilionio teigimu, šiuo judėjimu siekiama, jog Europos Sąjunga (ES) įsiklausytų į Lietuvos poziciją dėl Astravo AE.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

„Norime, kad ES įsiklausytų į mūsų poziciją, kad mūsų poziciją priimtų kaip savo, kad uždraustų elektros pirkimą iš šios nesaugios elektrinės“, – sakė Ž. Pavilionis.

Anot jo, norint pasipriešinti Astravo AE statyboms, Lietuva turi sutelkti visas įmanomas jėgas.

„Prezidentas yra kol kas vienintelis, kuris tai kelia ES lygiu, bet jam reikia visos kariaunos, Vyriausybės, diplomatinės, politinių jėgų paramos“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

Tuo metu Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus apgailestauja, kad Lietuvoje nėra vieningos pozicijos dėl Astravo AE. Anot jo, Lietuva per vėlai suvokė šios elektrinės grėsmę.

„Mes per vėlai suvokėme šią grėsmę, bet dabar jau šį etapą reikia baigti. Reikia žiūrėti, ką daryti. Lietuvoje nėra vieningos nuomonės šituo klausimu. Yra nevieninga nuomonė tarp specialistų, ekspertų, politikų ir taip toliau. Tai yra svarbu. Matyt dėl to verta susirūpinti“, – sakė jis.

Pasak M. Laurinkaus, judėjimas sieks tapti centru, kuris nuolatos primintų apie Astravo AE grėsmę.

„Reikia kažkokio centro, kuris tą temą laikytų pastoviai, ją primintų ir galų gale būtų ne tik šiaip pakalbėjimas ir parašymas spaudoje, o kad tai jau būtų patarimas, primygtinis patarimas, o gal net ir reikalavimas imtis tam tikrų diplomatinių, politinių, ekonominių veiksmų“, – teigė M. Laurinkus.

Savo ruožtu politologas Raimundas Lopata atmeta pasakymus, kad priešintis Astravo AE statyboms jau yra per vėlu.

„Vyriausybės sluoksniuose vyrauja nuomonė, kad Astravas jau pastatytas ir nieko nebegalima padaryti. Teiginys, kad Astravas jau pastatytas, iš esmės yra klaidingas. Faktas yra tame, kad pastatytas tik vienas ketvirtadalis Astravo atominės elektrinės, jų rusai planuoja pastatyti dar tris“, – sakė R. Lopata.

Anot jo, siekiant padidinti Lietuvos energetinį saugumą, reikia siekti elektros tinklų sinchronizacijos su ES projektą baigti greičiau nei 2025 metais bei nedelsiant kurti monitoringo sistemą.

Memorandumą dėl taikaus pasipriešinimo Astravo AE sąjūdžio kūrimo pasirašė 21 visuomenininkas.

Baltarusija praėjusių metų gruodį paskelbė, kad branduolinis kuras pirmajam reaktoriui turėtų būti atgabentas 2020 metų pirmąjį ketvirtį, o patį reaktorių tikimasi įjungti šiemet.

Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.