Kas yra dvikalbis ugdymas

Remiantis „Cambridge International“ publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje vaikus dvikalbio ugdymo metodu mokome jau nuo dvejų metų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Klasėse su vaikais dirba mokytojai, kalbantys gimtąja lietuvių kalba ir kalbantys anglų kalba.

Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja panardinimo į kalbą metodą. Kas tai? Vieną dieną su vaikais ryto pokalbio metu gimtąja kalba aptariame orą, o kitą dieną toks pokalbis identiška struktūra ir sakiniais vyksta tik anglų kalba, nevartojant gimtosios kalbos.

Kasdienėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz., pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui. Vaikai geba įvardyti aplinkoje esančius daiktus anglų kalba, kadangi nuolat juos girdi.

„Iš mokymo patirties galiu pasidalyti, kad anglų kalbos vartojimo lūžis, kai vaikas pradeda gerai suprasti ir pats bandyti kalbėti, įvyksta po pusės metų ar metų. Vyriausi vaikai, penkerių–šešerių metų, puikiai komunikuoja anglų kalba“, – dalijasi mokytoja Aistė.

„Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai“, – sako Aistė Marija Liubinaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Nauda vaiko ugdymui

Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui. „Noriu pasidalyti savo patirtimi ir „British Vietnamese International School“ publikuoto straipsnio duomenimis, kuriame išskiriami dvikalbio ugdymo pranašumai“, – teigia mokytoja Aistė.

• Pagerėja pažinimo kompetencija. Antrąją kalbą mokantys vaikai geriau atlieka užduotis, kurioms atlikti reikalingas kūrybiškas mąstymas, yra gabesni savo gimtosios kalbos gilesniam mokymuisi.

• Geresni akademiniai pasiekimai. Geresni akademiniai pasiekimai siejami ir su pagerėjusia smegenų veikla, nes besimokantys dvikalbystės turi atpažinti, rasti prasmę ir pasirinkti bendravimo kalbą.

• Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį. Yra linkę greičiau ir lengviau įsiminti informaciją nei bendraamžiai.

• Didesnė tolerancija ir supratimas. Kalbų mokėjimas padeda betarpiškai bendrauti su kitataučiais, todėl bendravimas tampa prasmingesnis ir padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus.

• Smegenų vykdomosios funkcijos pagerėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas. Jų smegenys geba greičiau atskirti svarbią ir aktualią informaciją nuo nereikšmingos ir tai padeda greičiau ir sklandžiau priimti sprendimus.

Ko nereikėtų išsigąsti tėvams

„Iš tiesų tėvams svarbu neišsigąsti, kad vaikas gali jausti stresą nesuprasdamas kitos kalbos. Ankstyvojo amžiaus vaikai yra labai imlūs, o kalbos integravimas į ugdymo procesą vyksta labai natūraliai. Viena iš veiklų, temų, o gal net visos dienos programa yra nagrinėjama antrąja kalba, vaikai natūraliai mokosi skaičių, raidžių, figūrų ir kitos mokomosios medžiagos vartodami abi kalbas“, – paaiškina mokytoja Aistė.

Rezultatų nepajusime nei po savaitės, nei po mėnesio. Šis ugdymo procesas yra tęstinis, o kiekvienas vaikas – individualus ir išskirtinis.

„Kartais tikrojo rezultato gali tekti laukti ir metus, dažnai vaikai kaupia informaciją, mokosi, bet ne visada yra linkę ja dalytis, kai mes to norime. Dėl šios priežasties turime būti kantrūs, bet galiu užtikrinti, kad jie tai padarys, kai bus tam pasiruošę“, – drąsina pedagogė.

Dvikalbis ugdymas gali būti iššūkis vaikui, tėvams ir mokytojui, svarbiausia duoti laiko vaikui apsiprasti ir galiausiai visi proceso dalyviai galės džiaugtis puikiais kalbiniais rezultatais ir ugdymo nauda.