- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus į gatves pasipils mokiniai. Prasidedant naujiems mokslo metams, šeimoje su vaikais svarbu pasikalbėti apie saugų eismą kelyje. Svarbu nepamiršti, kad vaikai daug informacijos perima iš tėvų elgesio modelio ir yra linkę atkartoti tai, ką daro suaugusieji.
Įpročių formavimas
Ne paslaptis, kad tėvai nuolat susiduria su vaikų pasakymais, kad jie kažko nenori: valytis dantų, eiti laiku miegoti, susitvarkyti savo daiktų. Nepradėjus formuoti tam tikrų įpročių, vėliau vaikams gali būti sudėtinga įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą ir vienas iš to pavyzdžių – saugumo kelyje taisyklės, kurių reikia laikytis.
Tam taip pat reikalingas įgūdis, kurio neformuojant gali nutikti skaudžios nelaimės. Kaip sako psichologė psichoterapeutė Viktorija Laurinaitė, vaikams yra būtina turėti aiškias ribas, kurios suteikia saugumo ir stabilumo jausmą.
„Kai vaikui aišku, ką ir kada turi ir gali daryti – jis jaučia mažiau nerimo. Tad jeigu norime įvesti naujus įpročius vaiko gyvenime, turime būti nuoseklūs, nesuteikti jam dviprasmiškų minčių. Pavyzdžiui, vieną dieną leidžiame nesivalyti dantų, nes vaikas labai šaukė, todėl jam norisi vėl bandyti taip padaryti, kad nereikėtų valytis ir kitą dieną“, – pasakoja psichologė psichoterapeutė V. Laurinaitė.
Specialistė pastebi, kad suformuoti naują įgūdį gali būti sudėtinga dėl to, kad kai kurie vaikai tam priešinasi, o tėvai pasiduoda, nes jiems sunku išbūti vaiko nepasitenkinimą. Galiausiai prarandamas nuoseklus mokymas ir ribų išlaikymas.
Sumaniai: V. Laurinaitė pataria, kad kai iš kelių kartų nepavyksta vaiko išmokyti tam tikrų dalykų, tėvams vertėtų bandyti pasitelkti kūrybiškumą. / V. Laurinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Suaugusiųjų pareiga
Kalbant apie tai, kas yra atsakingas už vaikų įpročių formavimą, specialistė sako, kad visų pirma didelę dalį atsakomybės už tinkamą pavyzdį turi prisiimti tėvai.
„Jie kartu gali valytis dantis, vairuodami taip pat rodyti pavyzdį, kaip reikėtų elgtis kelyje, perteikti vairuotojo požiūrį į pėsčiuosius. Tad norėtųsi priminti tėvams, kad visada galite mokyti savo vaikus tam tikrų dalykų per savo pavyzdį“, – sako V. Laurinaitė.
Anot jos, svarbus yra ir aplinkinių žmonių indėlis. Nemažai atsakomybės prisiima mokyklos, darželiai, kurie taip pat supažindina su saugaus eismo taisyklėmis, organizuoja prevencines programas, žaidimais bando įprasminti saugaus eismo taisykles mūsų vaikams.
Norėtųsi priminti tėvams, kad visada galite mokyti savo vaikus tam tikrų dalykų per savo pavyzdį.
Pasitelkite žaismingumą
Psichologė psichoterapeutė V. Laurinaitė atkreipia dėmesį, kad kai iš kelių kartų nepavyksta vaiko išmokyti tam tikrų dalykų, tėvams vertėtų bandyti pasitelkti kūrybiškumą, kitaip pateikti norimą išmokyti įgūdį.
„Išties gali suveikti žaidimai, muzika, knygos, kitų žmonių pavyzdžiai. Be to, vyresnieji vaikai puikiai parodo mažiesiems, kaip reikia kažką daryti, nes jie linkę kopijuoti ir taip išmoksta elgesio modelių“, – sako V. Laurinaitė.
Ji pataria, kad prie saugaus eismo mokymosi gali prisidėti žaidimai namuose: parodykite, kaip važiuoja automobiliai į aikštelę ar po miestą, pasigaminkite kelią, perėją, šviesoforą, visas priemones, ko norite išmokyti. Žaidimas turėtų būti smagus, o ne griežtas. Kai jis linksmas – vaikams labiau ir įsimenamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...