- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius trejus metus, kai buvo liberalizuota elektros rinka, elektros energijos kainos Lietuvoje žymiai sumažėjo. Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje šiemet jos – vidutiniškai 18,6 proc. mažesnės nei praeitais metais, skaičiuoja nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Mažų kainų tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje, nes nuo šių metų pradžios nukrito ir elektros ateities sandorių kainos. Į šį faktą energetikai siūlo atkreipti dėmesį elektros vartotojams, pasirašantiems tiekimo sutartis metų ar ilgesniam laikotarpiui.
Nuo 2013 m., kai elektrą laisvojoje rinkoje pradėjo pirkti visi juridiniai asmenys, jos metinė kaina svyravo apie 50 Eur/megavatvalandę (MWh). Nuo to laiko ji sumažėjo visose Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, o tą lėmė palankūs elektros gamybos ir tiekimo pokyčiai regione. Praėjusių metų pabaigoje buvo prognozuojama, kad šiemet elektros kaina biržoje sieks apie 44-45 Eur/MWh, tačiau sausį-rugpjūtį ji kainuoja vidutiniškai 39,7 Eur/MWh. Tai – 10 proc. mažiau, nei prognozuota ir beveik penktadaliu mažiau, nei atitinkamą 2014 m. laikotarpį. Šį sumažėjimą geriausiai jaučia įmonės, kurios pasirinko pirkti elektrą už biržoje esančią kainą.
„Kainų kritimą Baltijos regione šiuo metu labiausiai veikia bendra pasaulinė energijos išteklių pigimo tendencija, taip pat pigi Skandinavijos vėjo jėgainių ir hidroelektrinių pagaminama elektra. Tikimasi, kad naujos elektros tiekimo linijos, kurios sujungs Lietuvą su Švedija ir Lenkija, padės ne tik išlaikyti dabartinį žemesnį kainų lygį, bet ir skatins tolimesnį jų mažėjimą“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Palankioms kainų perspektyvoms pagrindo suteikia tai, kad „Nasdaq OMX“ biržoje elektros energijos ateities sandorių kainos taip pat rodo mažėjimo tendenciją. Pavyzdžiui, rugpjūtį elektros energija 2016 metams siūloma už 39,3 Eur/MWh, ir tai yra 10 proc. mažiau, nei už elektrą 2016 metams buvo prašoma šį sausį. Artimiausiais metais išlaikyti mažesnes elektros kainas turėtų padėti ir tai, kad Europos Parlamentas atidėjo ir tik nuo 2019 metų imsis įgyvendinti taršos leidimų reformą. Šie veiksniai, pasak „Enefit“ vadovo, leidžia prognozuoti, kad vartotojai, kurie šiemet sudarys naujas elektros tiekimo sutartis, už energiją mokės pigiau, nei tie, kuriems elektros kaina buvo nustatyta 2014 metais ar dar anksčiau.
Bendrovės vadovas taip pat pastebi tendenciją, kad stambesni elektros vartotojai yra linkę nuolat peržiūrėti elektros tiekimo sutartis ir derėtis dėl kainų, priklausomai nuo situacijos elektros biržoje. Tuo tarpu vidutinio dydžio ir smulkūs elektros vartotojai dažniausiai pratęsia turimas terminuotas sutartis nepasidomėję didmeninių kainų kitimu.
„Vartotojai turėtų žinoti, kad elektros rinka yra labai aktyvi ir elektros kainos greitai reaguoja į elektros gamybos ir perdavimo pajėgumų pasikeitimus. Todėl rinkoje daugiausiai sutaupo tie vartotojai, kurie joje dalyvauja aktyviai, seka naujienas ir tendencijas“, – J. Bethers. – Įmonėms, kurios sudarinės sutartis, svarbu suprast dabartinę situaciją elektros rinkoje, o lengviausias būdas tai padaryti – gauti pasiūlymus iš bent kelių skirtingų elektros tiekėjų, kad būtų galima objektyviai palyginti kainas ir kitas sutarties sąlygas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros
Sausį Lietuvoje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Savivaldai siūloma daugiau lėšų saulės parkams iš mokesčio už gamtos išteklius
Grupė Seimo narių iš socialdemokratų frakcijos siekia sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus į valstybės biudžetą padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį. ...
-
Siūloma patvirtinti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius planą
Susisiekimo ministerija siūlo patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – Vyriausybei jį patvirtinus bus galima pradėti žemės pa...
-
Kasčiūnas „įkando“: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“. ...
-
Nauja realybė – butai brangsta ir mažėja: tai nėra orus gyvenimas
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo ...
-
Vilniaus meras pažėrė keletą idėjų, kur gauti pinigų
Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. ...
-
„Sodra“: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis – galite pasitikrinti, kiek jums priklauso
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dy...
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...
-
Rinkos dalyviai apie pristatytą Maisto tarybą: kol kas vyksta pyrago dalybos
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas. ...