- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.
„Manome, kad vieno iš kanalų eliminavimas – o aš galiu drąsiai teigti, kad šiuo atveju, jeigu bus tokie ribojimai nustatyti, tai gyvybės draudimo pardavimo kanalas per draudimo agentų tinklą, tikėtina, sunyks ir tai sąlygos ženklius, kardinalius įmonių veiklos modelio pasikeitimus, nes didelė dalis įmonių savo pardavimus yra parėmusios būtent per šiuos platinimo tinklus, tai manome, kad tie siūlymai daugeliu atveju gali riboti ir konkurencijos dalykus“, – BNS teigė G. Rimša.
„Poveikio konkurencijai įvertinimas nebuvo atliktas iš banko pusės, o tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis.
Anot jo, įteisinus naują tvarką didžioji dalis draudimo agentų mestų šią profesiją.
„Mūsų nuomone, uždraudus mokėti agentams komisinį atlygį, ši rinka, tikėtina, susitrauks, nes gyvybės draudimo konsultantai, dirbantys pagal individualią veiklą ir papildomai dažnu atveju (...) taip prisiduriantys konsultuodami gyventojus ir prisidėdami prie raštingumo didinimo, (...) neturėdami galimybės gauti normalaus atlygio (...) jie atsisakytų tokios veiklos“, – sakė G. Rimša.
G. Rimša taip pat pridūrė, kad draudimo agentai atlieka svarbų vaidmenį regionų gyventojų finansinio švietimo veikloje, o įgyvendinus tokius LB siūlymus nukentėtų didelė dalis finansiškai mažiau raštingų žmonių.
Mūsų nuomone, uždraudus mokėti agentams komisinį atlygį, ši rinka, tikėtina, susitrauks.
„Mes suprantame, kad tie siūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie tikrai nepakeis situacijos, nepagerins ta prasme, ko yra siekiama Lietuvos banko – apginti vartotojų interesus. Mūsų manymu, vartotojai šiuo atveju kaip tik praras galimybę turėti šalia savęs – tai daugiausia yra kaimo rajonų gyvenvietėse platinama paslauga, tie žmonės turėdami gyvybės draudimo sutartį ir šalia turi šeimos finansų planuotoją“, – aiškino G. Rimša.
LB pirmadienį paskelbė siūlantis investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, kad šiuo metu rinkoje vyraujanti komisinio atlygio praktika, pagal kurią draudimo platintojai gauna atlygį už kiekvieną sutartį, „orientuoja juos į kiekybę, o ne į kokybę“.
LB teigimu, panašūs ribojimai taikomi dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
LB pernai pernai atlikus investicinio gyvybės draudimo slapto pirkėjo tyrimą nustatyta, kad beveik 40 proc. atvejų pirkėjams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis produktas, be to, ne visada buvo renkama informacija nustatyti kliento poreikius ir produkto priimtinumą.
LB duomenimis, 2021 metais sudaryta beveik 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių, 2022 metais – 51 tūkst. o šiemet per septynis mėnesius – 26 tūkst. Tokį draudimą yra įsigiję daugiau nei 420 tūkst. Lietuvos gyventojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...