- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva rengia skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) dėl šaliai ir kitoms Vidurio bei Rytų Europos valstybėms nepriimtinų vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatų.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime spręs dėl kreipimosi į ESTT, siekiant Mobilumo paketo ir su juo susijusių dviejų ES reglamentų dalinio panaikinimo. Pritarus kreipimuisi į teismą, Teisingumo ministerija parengs ieškinį ir atliks kitus procesinius veiksmus.
Anot Susisiekimo ministerijos, atskiros ES teisės aktų nuostatos dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę, kabotažo ribojimų, vairuotojų komandiravimo ir poilsio taisyklių įsigaliojimo, kai nėra užtikrinta atitinkama infrastruktūra, neatitinka Lietuvos politinių ir ekonominių interesų bei turės neigiamos įtakos šalies verslui.
„Atsižvelgiant į tai, tikslinga ginčyti Mobilumo paketo teisėtumą bei siekti nepalankių Lietuvai ES teisės aktų nuostatų panaikinimo. (...) Palankaus ESTT sprendimo atveju ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos būtų panaikintos nuo ES teisės aktų įsigaliojimo momento, o taip pat Lietuva įgytų naują derybinę poziciją dėl šių ES teisės aktų peržiūros“, – teigiama ministerijos rašte.
Prognozuojama, kad dėl ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų.
Jame pažymima, kad atskiros Mobilumo paketo nuostatos taip pat turės neigiamos įtakos kitų valstybių narių – pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Maltos, interesams, todėl tikėtina, kad jos taip pat teiks savarankiškus ieškinius arba įsitrauks į kitų valstybių narių pradėtą teisminį procesą ESTT.
Anot Susisiekimo ministerijos, Mobilumo paketo nuostata dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų ir siekio užtikrinti, kad ES iki 2050 metų taptų neutralizuoto poveikio klimatui regionu, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Nustačius pareigą grąžinti sunkvežimį gali sumažėti transporto sistemos veiksmingumas ir padidėti nereikalingas išmetamųjų teršalų kiekis, tarša ir spūstys.
Taip pat pažymima, kad Mobilumo paketo nuostatos dėl privalomo transporto priemonės grąžinimo į įsisteigimo vietą, kabotažo ribojimo ir darbuotojų komandiravimo taisyklių riboja vidaus rinkos laisvių (įsisteigimo laisvės, darbuotojų judėjimo ir laisvės teikti paslaugas) taikymą transporto srityje, keičia požiūrį į konkurenciją vidaus rinkoje.
„Lietuvos pozicija turi būti siekiama skatinti vienodą požiūrį į vidaus rinkos veikimą visose Sąjungos politikos srityse, užkertant kelią vidaus rinkos segmentavimui, skirtingam vidaus rinkos laisvių ir konkurencijos taisyklių aiškinimui ir taikymui atskirose Sąjungos politikos srityse“, – teigiama ministerijos rašte.
Ministerijos teigimu, Lietuvos transporto sektoriaus įmonių didžiąją veiklos dalį sudaro vežimo operacijos kitose valstybėse narėse. Virš 40 tūkst. Lietuvoje registruotų sunkvežimių kasdien vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Lietuvos vežėjų tarptautinio krovinių vežimo dalis visame šalies vežėjų krovinių transporte siekia 91,8 proc. ir yra didžiausia ES.
Lietuvoje skaičiuojamas vienas didžiausių sunkvežimių parkų pagal gyventojų skaičių, o bendrai transporto sektoriuje Lietuvoje dirba apie 160 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad dėl ginčijamų Mobilumo paketo nuostatų be darbo gali likti beveik 35 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių asmenų, kurių nedarbo išmokoms gali prireikti 111 mln. eurų, galimi 102 mln. eurų biudžeto pajamų praradimai, o neigiamas poveikis šalies ekonomikai galėtų siekti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.
Bene daugiausiai diskusijų sulaukia nuostata, įpareigojanti vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalį. Naujų taisyklių iniciatoriai sako, kad tai padės kovoti su fiktyviomis vežėjų įmonėmis, kai jos, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen 2025-ųjų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“. ...
-
ESO: rugsėjį prie tinklo prijungta 2190 naujų gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines
Rugsėjo mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2190 naujų gaminančių vartotojų, kurie saulės elektrines įsirengė tame pačiame arba gretimame sklype, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Dar 635 gyvento...
-
S. Krėpšta mato proveržį Lietuvos finansų sektoriuje: daugiau įmonių skolinasi obligacijų rinkose
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad pastaraisiais metais finansavimo siekiančios Lietuvos įmonės vis dažniau atsisuka į obligacijų rinkas. ...
-
LEA: per dvi savaites gauta 2,7 tūkst. paraiškų dėl paramos šildymo katilų atnaujinimui1
Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos ener...
-
V. Šilinskas: kitąmet numatomas rekordinis pensijų augimas2
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didint...
-
Premjerė tikisi, kad su „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl M. Navickienės1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės anksčiau išsakytos ...
-
SAM: numatyta didinti atlyginimus tiek medikams, tiek slaugytojams
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį dėl sveikatos sistemos darbuotojų algų ministras Aurimas Pečkauskas tikisi per dvi savaites. ...
-
2025 m. biudžete numatyta LRT finansavimą didinti 6,8 mln. eurų2
Trečiadienį paskelbtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte siūloma Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą kitąmet padidinti apie 6,8 mln. eurų. Kaip numatoma projekte, asignavimai LRT kitąmet sudarytų 79,6 mln. eurų. ...
-
Finansų ministrė: apmaudu dėl pilna apimtimi neįgyvendintos mokesčių reformos
Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos ...
-
G. Skaistė: keliams finansavimas mažėja dėl pakitusių solidarumo įnašo lėšų į biudžetą1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tu...