- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prekių eksportas šiemet sausį-rugsėjį siekė 29,65 mlrd. eurų – 8,7 proc. mažiau nei pernai tuo metu. Prekių importuota už 33,55 mlrd. eurų – 12,7 proc. mažiau.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas per devynis mėnesius siekė 18,1 mlrd. eurų – 11,1 proc. mažiau, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas siekė 3,9 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vien rugsėjį prekių eksportuota už 3,39 mlrd. eurų – 1,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 22,1 proc. mažiau nei prieš metus. Importuota už 3,68 mlrd. eurų – 2,6 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 29,3 proc. mažiau nei prieš metus.
Lietuviškos kilmės prekių rugsėjį eksportuota už 2,21 mlrd. eurų – 5,7 proc. daugiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4,6 proc.), bet 13,8 proc. mažiau nei prieš metus (be mineralinių produktų – 17,9 proc.).
Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas rugsėjį buvo 289,9 mln. eurų.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas per devynis mėnesius siekė 18,1 mlrd. eurų – 11,1 proc. mažiau.
Lietuvos eksporto metinis nuosmukis daugiau nei 20 proc. stebimas trečią mėnesį iš eilės, prieš tai keturis mėnesius jis siekė 2,2–5,2 proc. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas šiemet vasarį, kai eksportas augo 7 procentais.
Statistikų teigimu, eksporto augimui per mėnesį įtakos turėjo išaugęs javų (2,5 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (12,1 proc.), įvairių chemijos produktų (32,5 proc.) eksportas. Importo augimą lėmė padidėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (8,7 proc.), farmacijos produktų (18,6 proc.) importas.
Rugsėjį eksporto sumažėjimui per metus įtakos turėjo sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (31,9 proc.), mašinų ir įrenginių, jų dalių (34,8 proc.), plastikų (40,5 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (51,4 proc.), mašinų ir įrenginių, jų dalių (31 proc.), chemijos produktų (64,7 proc.) importas.
Šiemet sausį–rugsėjį daugiausia eksportuota į Latviją (10,7 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Vokietiją (7,6 proc.), o importuota iš Vokietijos (13,4 proc.), Lenkijos (13,3 proc.), Latvijos (8,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,7 proc.), Vokietiją (9 proc.), Latviją (8 proc.), Nyderlandus (8 proc.), JAV (7,6 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14,5 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (12,9 proc.), chemijos pramonės produkcijos (10,8 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,7 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (16,9 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (11,9 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20,5 proc.), pramonės dirbinių (11,5 proc.), maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų pakaitalų (10 proc.), mašinų ir įrenginių, elektros įrangos (8,3 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...