„Gjensidige“ Baltijos šalyse tikisi dirbti pelningai

  • Teksto dydis:

– Tačiau sėkminga plėtra ne visuomet atsispindėjo "PZU Lietuvos" finansiniuose rezultatuose, įmonės veikla neretai buvo nuostolinga.

– Taip, "PZULietuvos" situacija ilgą laiką buvo sudėtinga. Akcininkai ieškojo to teisingo veiklos kelio, vadovai keisdavosi kas metus, pusantrų, todėl buvo sunku išlaikyti ilgesnę veiklos tendenciją ir susitvarkyti su rezultatais. Tačiau iki 2012 metų, kai pradėjome plėtrą į Latviją ir Estiją, mes jau buvome pasiekę pelningą veiklą. Ir nors plėtra pareikalavo papildomų investicijų, ten (Latvijoje ir Estijoje - BNS) pinigų srautą paversti teigiamu mums užtruko tik pusantrų metų, tačiau atidirbti investicijas laiko neužteko.

– Kartais atrodydavo, kad PZU ne visuomet žinojo, kaip pozicionuoti ir plėtoti verslą Lietuvoje?

Man atrodo, kad per pastaruosius kelis metus iki sandorio, kai iš RSA grupės buvo įsigytas "Lietuvos draudimas", PZU veikla Lietuvoje jau buvo pakankamai nuosekli. Iš tiesų, darbo pradžioje buvau paveldėjęs didžiulę nuostolių kuprą, kurią reikėjo sutvarkyti, o tai padarius ir susitvarkius su sinerginiais procesais, pamatėme, kad norint uždirbti daugiau, reikia judėti į Latviją ir Estiją. Tačiau PZUvisada turėjo ambicijų šiame regione užimti pirmą, antrą poziciją, jiems reikėjo to greičio. Todėl tik atsiradus galimybei, jie ir pasirinko RSAsandorį.

– Jums tai buvo staigmena?

Tai, kad "Lietuvos draudimas" ir kitos RSA įmonės bus ant prekystalio, vis tik buvo netikėtumas. Pagal tų įmonių veiklos rezultatus, neatrodė, kad jos galėtų būti parduodamos, tokį sprendimą lėmė jų akcininkų veikla užsienio šalyse. Nuolatinis noras augti nėra svetimas ir man, todėl iš pradžių aš kažkuria prasme tikėjau, kad "PZU Lietuvą" ir "Lietuvos draudimą" bus galima sujungti. Bet kai derybose su Konkurencijos taryba buvo prieita prie siūlymo atsisakyti dalies "PZU Lietuvos" draudimo portfelio, aš palaikiau sprendimą parduoti visą bendrovę, nes taip išbūtų išsaugota jos vertė, o sandoris buvo naudingesnis ir klientams, ir abiem akcininkams. Manau, tai buvo teisingas sprendimas, dalies portfelio galima atsisakyti gyvybės draudime, kur sutartys yra ilgalaikės, tuo tarpu ne gyvybės draudime, kur dominuoja metinės sutartys, toks bandymas būtų viską labai išblaškęs.

– Parduodant "PZU Lietuvą" likote kartu su bendrove, nesvarstėte galimybės toliau tęsti karjerą PZU grupėje?

– Kai jau matėsi, kad "PZU Lietuvos" ir "Lietuvos draudimo" sujungti nepavyks, aš iš karto pasakiau, kad lieku su savo komanda. Pasakiau tiek organizacijoje, tiek akcininkams - "einu būti parduodamas, bet lieku su ta komanda, su kuria čia pasiekėme šiuos rezultatus". Niekada to nesigailėjau ir esu įsitikinęs, kad taip ir reikėjo elgtis. Jaučiau, kad esu per daug susijęs su tais žmonėmis ir negaliu jų palikti, kai keičiasi akcininkas. Tačiau buvau ir pasiruošęs užleisti tą poziciją, jeigu akcininkų sprendimas būtų buvęs kitoks, jeigu jie būtų norėję kito vadovo.

– O gal bandėte išvengti ir galimos konkurencijos su "Lietuvos draudimui" vadovaujančiu Kęstučiu Šerpyčiu, kuris rinkoje turi tikrai didelį svorį?

– Kęstutį Šerpytį pažįstu labai seniai, gerbiu jį už ilgametį darbą draudimo srityje. Tačiau aš mačiau savo kelią, tikėjau darbais, kuriuos esu čia padaręs. Pastarųjų mėnesių įvykiai, vykstantis "Gjensidige" ir "PZU Lietuvos" sujungimas mane tikrai įkvepia, todėl visiškai nesigailiu savo sprendimo. Kažkuria prasme, man atrodė, kad ir naujasis akcininkas ("Gjensidige" - BNS) turi matyti tuos teisingus žingsnius, kuriuos mes buvome padarę "PZU Lietuvoje", taip paruošdami organizaciją ateičiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių