– Po šio įsigijimo "Gjensidige" neabejotinai sustiprino savo pozicijas Baltijos šalyse - kokius tikslus bendrovei kelia akcininkai?

– Trumpoje perspektyvoje - kuo greičiau užbaigti "PZU Lietuvos" prijungimą ir padaryti organizaciją vienu juridiniu vienetu. Tikslas yra tai padaryti iki šių metų pabaigos, o PZU vardą mes galime naudoti tik iki balandžio 1 dienos (...) Kartu mes įvedame ir atnaujintą "Gjensidige" prekės ženklą, nes Baltijos šalių rinkose vis dar naudojamas senasis ženklas, nepaisant to, kad Norvegijoje jau porą metų naudojamas naujasis. Aš čia vėlgi matau labai didelę prasmę, kad naujasis ženklas ateina kartu su jungtine organizacija ir nauja kokybe klientams.

Žinoma, toliau veiksime visose trijose Baltijos šalyse, siekiame būti šio regiono draudimo rinkos pagrindinių žaidėjų trejetuke, o jei pasitaikytų papildomų įsigijimo galimybių, manau, "Gjensidige" jas svarstytų. Ir nors šiuo metu tų įsigijimo variantų nelabai yra, pastarųjų dvejų metų įvykiai parodė, kad turi nuolat būti pasirengęs, manau, daugelis rinkos žaidėjų tikrai nemanė, kad RSAgali parduoti savo verslą Baltijos šalyse. Lygiai taip pat ne vienerius metus buvo kalbama apie tuoj tuoj įvyksiantį Latvijos BTApardavimą, tačiau tai realizavosi tik pernai (BTAakcininke ketina tapti "Vienna Insurance Group" - BNS), o ir pačios informacijos apie šį sandorį dar gerokai trūksta.

Bet kuriuo atveju, rinkoje vyksta konsolidacija, apie tai kalbama jau senai, bendrovių skaičius mažėja, jos darosi stambesnės. Estijos pavyzdys rodo, kad didžiosios kompanijos auga greičiau už mažąsias, tai signalizuoja, kad ateityje draudimo kompanijų skaičius gali dar labiau sumažėti. Tai gal neįvyks labai greitai, nes mažos įmonės yra arba susijusios su šeimos verslais, ir savininkams emociškai sunku su jomis atsisveikinti, arba prašoma pardavimo kaina yra per didelė, kas, be abejo, apsunkina galimybę sudaryti sandorį.

– Ar "Gjensidige" didesnį dėmesį skiria rinkos daliai, ar veiklos pelningumui?

– Pagrindinis dėmesys yra skiriamas veiklos pelningumui.Aš manau, kad kažkuria prasme tai kyla iš prigimties - "Gjensidige" buvo toks savišalpos fondas, todėl jiems natūralu, kad reikia uždirbti, kad veikla turi būti pelninga. Jų strategijoje nėra tikslo tiesiog įsismeigti vėliavą į kažkokią šalį. Tikslas yra iki 2018 metų pasiekti pelną.

– Silpniausias pozicijas "Gjensidige" šiuo metu užima Estijoje, kokie jūsų planai šioje šalyje?

– Rezultatai šioje šalyje mane nelabai tenkina. Matau, kad ten tikrai reikia investuoti į technologinius sprendimus, ką šiuo metu mes labai intensyviai svarstome.

– Galbūt "Gjensidige" turi planų užsiimti ir gyvybės draudimo veikla?

– Ne, tokių planų nėra. Nors Norvegijoje "Gjensidige" turi ir mažmeninį banką, ir pensijų fondus, bet užsienio šalyse yra griežta orientacija tik į ne gyvybės draudimo verslą.

– Baltijos šalyse "Gjensidige" centrinė būstinė šiuo metu yra Rygoje. Gal yra planų perkelti ją į Lietuvą?

– Pavadinkime taip - šiuo metu tai yra procesas, todėl šiandien dar to negalėčiau atskleisti.Svarstomi įvairūs variantai.

– Kaip vertiname bendrą Baltijos šalių draudimo rinką? Su kokiais iššūkiais jai teks susidurti?

Baltijos šalys vis dar labai priklauso nuo transporto draudimo, tačiau tiek vairuotojų privalomajame civilinės atsakomybės draudime, tiek "kasko" draudime pelno praktiškai nėra ir juos reikia subsidijuoti iš kitų draudimų. Tuo tarpu norint pardavinėti kitus draudimus reikia daug aktyvesnio pardavimo proceso, aktyvaus darbo ir bendravimo su klientu. Nepaisant jau ilgai besitęsiančių kalbų apie pardavimus elektroniniais kanalais, internetu, naudojantis skambučių centrais, matosi, kad žmonės elektroniniuose kanaluose labiau ieško informacijos, o pagrindinį pirkimą daro pas savo agentą ar konsultantą. Todėl šių kanalų išlaikymas ir subalansavimas lieka labai svarbiu klausimu. Iš kitos pusės, pavyzdžiui, lyginant su Lenkijos rinka, akivaizdu, kad diegiant elektroninius sprendimus, mes esame pažengę toliau ir tas kompentencijas tikrai galime išnaudoti.

Reikia paminėti ir tai, kad Baltijos šalių draudimo įmonės veiklos kaštų prasme stipriai atsilieka nuo Skandinavijos bendrovių ir matosi, kad čia dar yra daug ką nuveikti. Bendrovės, norėdamos mažinti nuostolingumą ir didinti savo konkurencingumą, turės labiau pasispausti.

– Tačiau ar iš viso galima kalbėti apie vieningą Baltijos šalių draudimo rinką? Skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos yra pakankamai daug.

– Iš tiesų, net mūsų akcininkai mano, kad čia yra vieninga rinka, ir jie nustemba sužinoję, kad mes, pavyzdžiui, nesuprantame ką sako latviai ar estai, kad mūsų kalbos skiriasi daug labiau nei norvegų nuo danų ar švedų, kurie tarpusavyje gali vienas kitą suprasti. Kultūrinių skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tikrai yra, todėl lokalus veikimas kiekvienoje šalyje yra labai svarbus. Bendraudamas su kitų visose Baltijos šalyse veikiančių draudimo grupių vadovais aš kartais jaučių tam tikrą skepticizmą, kad tas panbaltiškumas draudimo organizacijose nelabai pasiteisina, kad rinkos vis tiktai yra atskiros. Tačiau dirbant visose Baltijos šalyse aš visgi matau tikrai nemažai galimybių kaštų pusėje, teikiant, pavyzdžiui, IT arba rizikos vertinimo sprendimus, bet pardavimai turi būti maksimaliai lokalūs.