Kaitra pavojinga

Specialistų teigimu, daugeliui plovimas atrodo itin paprasta procedūra, tačiau klaidų, kurias daro vairuotojai plovyklose, – gausu.

Šiltomis vasaros dienomis neretai nusiplauti automobilį nusprendžiama tada, kai dangus giedras ir kaitriai spigina saulė. Tokia, atrodytų, smulkmena, gali pakenkti kėbului. Prieš purškiant cheminius valiklius ant kėbulo, derėtų įvertinti ne vieną aplinkybę.

„Jei matote, kad automobilis įkaitęs, reikėtų jį pastatyti pavėsyje arba nulieti vandeniu, kad jo temperatūra priartėtų prie normalios. Kas nutinka, jei to nepaisoma? Tokie jautrūs paviršiai, kaip chromuotos detalės, automobilio veidrodžiai, gali būti greitai pažeisti. Mat, kaistant kėbului, vanduo greitai išgaruoja, lieka tik chemija, kuri stipriai veikia paviršius“, – aiškino „Tobis Group“ atstovas Rytis Sinkevičius.

Jis pridūrė, kad dažnai vairuotojai klysta pernelyg ilgai laikydami supurkštus valiklius ir ploviklius ant automobilio kėbulo.

Eiliškumas – ne šiaip sau

Dar viena dažnokai daroma klaida – pamirštama laikytis procedūrų, kurias nurodo gamintojas arba rekomenduoja specialistai. Tai neretai pastebima savitarnos plovyklose.

„Plovimo programos yra išdėstytos tam tikra eilės tvarka. Pirma procedūra dažniausiai būna purvo tirpinimas, antra – kontaktinis plovimas su šampūnu arba plovimas bekontakčiu būdu, kad tą atitirpintą purvą būtų galima gražiai ir saugiai nuplauti. Tačiau kartais žmonės pradeda automobilį plauti nuo šampūno programos, todėl purvas ne taip gerai atitirpinamas ir procedūrų metu ima braižyti kėbulą“, – aiškino žinovas.

Pasitaiko, kad klientai nutirpina purvą ir tuomet, praleidę šampūno programą, puola prie vaškavimo procedūros. Anot R. Sinkevičiaus, purvo tirpiklis yra šiek tiek šarminis, vaškas – šiek tiek rūgštinis, tad abi priemonės viena kitą pirmiausia neutralizuoja, o tik tada pradeda veikti, kaip numatyta.

„Kartais praleidžiant kažkurias procedūras bandoma sutaupyti vieną kitą eurą. Tačiau, priešingai, išleidžiama daugiau, kad numatytos funkcijos duotų reikiamą efektą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Trūkumas: švarindami salono vidų vairuotojai nuvalo sėdynes, bet pamiršta jas impregnuoti, kad šios ne taip sugertų vandenį, būtų atsparesnės purvui. / L. Balandžio / BNS nuotr. 

Kaip išsaugoti kėbulą?

Jeigu automobilis plaunamas rankomis, tuomet vertėtų turėti atskirą kempinę ratlankiams plauti. Taip pat būtina prisiminti, kad mašiną geriau plauti nuo viršaus į apačią, ne atvirkščiai, nes apačioje purvo daugiausia.

„Jei bus plaunama nuo kėbulo apačios į viršų, purvą kelsime aukštyn ir braižysime kėbulą. Idealiu atveju reikėtų turėti porą kempinių: vieną apatinei, kitą – viršutinei kėbulo daliai“, – teigė žinovas.

Chromuotos detalės, automobilio veidrodžiai, gali būti greitai pažeisti. Mat, kaistant kėbului, vanduo greitai išgaruoja, lieka tik chemija, kuri stipriai veikia paviršius.

Anot R. Sinkevičiaus, priemonių, saugančių automobilio kėbulą, yra ne viena. Bene paprasčiausia – vaškas, apsaugantis nuo purvo, neleidžiantis jam stipriai prilipti ir užtikrinantis, kad transporto priemonė bus nuplaunama lengviau. Tačiau lygiai taip pat galima kėbulą saugoti ir dengiant papildomomis dangomis ir priemonėmis, nenaudojant pernelyg agresyvios chemijos.

„Vertėtų įsitikinti, ar pasirinktų priemonių gamintojas turi sertifikatus, garantuojančius, kad naudojamas produktas nepakenks kėbului, nepažeis dažų, nesudarys korozijos židinių“, – patarė jis.

Jo nuomone, kokybiškų produktų pavyzdžiu galėtų būti vokiški „Koch Chemie“ gaminiai.

Labiau savo automobilį prižiūrintys vairuotojai yra linkę periodiškai nupoliruoti kėbulą. Anot R. Sinkevičiaus, toks būdas išties padeda atnaujinti vaizdą, tačiau daug kas priklauso nuo poliruotojų, nuo įbrėžimų ant kėbulo gylio ir net nuo automobilio markės.

„Pavyzdžiui, vokiškų automobilių lako sluoksnis storesnis, japoniškų ir korėjietiškų – plonesnis. Tai, kiek ilgai poliravimas padės išsaugoti gerą vaizdą, priklauso nuo įbrėžimų gylio. Jei lako sluoksnis plonas, po kelių procedūrų nebeliks ko poliruoti, ir automobilį teks perlakuoti ar net perdažyti“, – perspėjo R. Sinkevičius.

Nekenkia: gamykloje nudažytos transporto priemonės dažų ir lako sluoksnis siekia 90-130 mikronų, o poliruojant reguliariai suplonėja vos keliais mikronais./ Redakcijos archyvo nuotr. 

Dėmesys – ir žibintams

Įmonės „Švaros broliai“ automobilių švaros centrų vadovas Algirdas Plečkaitis paneigė vis dar gajų mitą, kad poliravimas neva gadina apsauginį lako sluoksnį.

„Net patys automobilių gamintojai rekomenduoja kėbulą poliruoti reguliariai, bent kartą per dvejus trejus metus, priklausomai nuo automobilio eksploatavimo intensyvumo. Gamykloje nudažytos transporto priemonės dažų ir lako sluoksnis siekia 90–130 mikronų ir poliruojant reguliariai suplonėja vos keliais mikronais. Norint jį visiškai nutrinti, kėbulą prireiktų reguliariai poliruoti 50 metų“, – aiškino A. Plečkaitis.

Anot jo, smulkūs įrėžimai šalinami naudojant poliravimo pastą, o gilesni – naudojant šlifavimo pastą ir grubesnius šlifavimo padelius. Paskui paviršiai poliruojami pakartotinai. Esant gilių įrėžimų, kai dažų dangos sluoksnis pažeistas kiaurai iki dažų arba grunto, poliravimas nebepadės – tokius įrėžimus tvarko tik dažytojai.

Net patys automobilių gamintojai rekomenduoja kėbulą poliruoti reguliariai, bent kartą per dvejus trejus metus, priklausomai nuo automobilio eksploatavimo intensyvumo.

Automobilių švaros ekspertas poliruoti rekomenduoja automobilio stiklus ir žibintus, kurie dėvisi lygiai taip pat kaip ir kėbulas.

„Žibintai ir stiklai bėgant metams praranda skaidrumą. Juos būtina poliruoti dėl saugumo – skaidrumą praradę žibintai prasčiau skleidžia šviesą, nelygiai lūžtanti šviesa gali akinti kitus eismo dalyvius. Stikluose atsiradę įrėžimai sunkina vairavimą, kadangi prie jų labiau kimba kelio apnašos, jie sunkiau nusivalo, atsiranda klastingų šviesos atspindžių, galinčių akinti vairuotoją“, – perspėjo A. Plečkaitis.

Poliravimo paslaptys

Ekspertas tikina, kad poliravimas yra vienas sudėtingiausių procesų švaros centruose ir nors savarankiškai automobilį poliruoti galima, galutinis rezultatas gali nepatenkinti lūkesčių.

„Pirmąjį poliravimo etapą sėkmingai įveikti ir suteikti automobiliui blizgumo gali bet kas, kam teko poliruoti kokį nors paviršių ir moka naudotis įrankiais. Bėda ta, kad po šio etapo susidaro vadinamosios hologramos – apvalūs atspindžiai, kuriems pašalinti reikia ilgametės patirties“, – aiškino A. Plečkaitis.

Rinkoje yra didelis apsauginių dangų pasirinkimas: nuo įprasto vaško iki brangesnių – kvarco ar nanokeramikos dangų.

„Vaškas suteikia automobilio kėbului hidrofobinių savybių ir prie jo mažiau limpa nešvarumai, tačiau nuo pažeidimų praktiškai neapsaugo. Kita vertus, kvarcas ar nano keramika padengia kėbulą tvirta membrana, kuri suteikia ne tik atsparumo purvui, bet ir apsaugą nuo smulkių mechaninių pažeidimų. Jei akmenuku ar rankinuku perbrauktume tokia danga padengtą kėbulą, tikėtina, bus pažeista tik danga, o po ja esantis lakas ir dažų sluoksnis liks sveikas“, – pasakojo specialistas.

Pasak jo, šviežiai nupoliruotas ar dar nespėjęs apsitrinti kėbulas ilgiau išliks blizgantis ir atrodys nepriekaištingai, jei bus padengtas apsauginėmis dangomis: „Be to, nutikus nelaimei ir lengvai apgadinus apsauginį kėbulo sluoksnį, atnaujinti apsauginę dangą bus gerokai lengviau, nei poliruoti automobilį, ar juo labiau – jį perdažyti.“

Eiliškumas: plovimo programos išrikiuotos tokia tvarka, kad naudojamos viena po kitos maksimaliai efektyviai nuplautų automobilį./ Elijaus Kniežausko nuotr.

Patarimai dėl salono

R. Sinkevičius, pasakodamas apie tai, kaip reikia prižiūrėti automobilio saloną, akcentavo, kad transporto priemonės viduje taip pat svarbu nepamiršti ne tik nuvalyti, bet ir apsaugoti paviršius. Be to, jeigu automobilio saloną sudaro skirtingos medžiagos, reikia rinktis tinkamas priemones.

Universalių priemonių, tinkančių kelioms skirtingoms paviršių grupėms, taip pat yra, bet vis tiek derėtų įsigilinti, kam tiksliai ta priemonė tinka.

„Svarbu atsiminti, kad ir automobilio išorėje, ir viduje plaunant turi būti daromi du žingsniai: nuvaloma ir apsaugoma. Vairuotojai dažniausiai antrą žingsnį pamiršta. Tarkime, nuvalo sėdynes, bet pamiršta jas impregnuoti, apsaugoti, kad šios ne taip sugertų vandenį, būtų atsparesnės purvui, temperatūros pokyčiams“, – akcentavo jis.

Kaip dažnai reikėtų plauti ir valyti automobilį? R. Sinkevičiaus nuomone, idealu kas dvi savaites nuplauti išorę ir išvalyti vidų.

„Vairuotojai neretai pamiršta dar kelis svarbius atvejus, kai reikia išvalyti automobilį. Pirmiausia, po kiekvienos žiemos rekomenduojama kruopščiai nuo kėbulo nuplauti visas druskas. Be to, po vasaros kelionių reikia nuplauti prilipusias dervas, bitumą, stabdžių trinkelių daleles. Tiesa, vien apsilankymo plovykloje kartais nepakanka – reikės ir specialaus valiklio, bet taip automobilis bus prižiūrimas tikrai tinkamai“, – pabrėžė pašnekovas.