- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne kiekvienas sau gali leisti nueiti į naujų automobilių saloną, braukti kortele per skaitytuvą ir išvažiuoti su nauju automobiliu. Kartais tenka ieškoti ir naudoto automobilio. Ketinate įsigyti naudotą automobilį, bet nežinote, kaip neapsigauti perkant iš apsukraus prekeivio? Į ką reikia atkreipti dėmesį LNK papasakojo „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.
– Ar dažnai lietuviai renkasi naudotus automobilius?
– Labai dažnai. Pažiūrėjus į absoliučią sandorių visumą, tik maždaug 10–15 proc. iš visų Lietuvoje įvykstančių automobilių sandorių yra naujų automobilių sandoriai, visi kiti yra naudoti automobiliai – arba keliaujantys iš rankų į rankas vidinėje rinkoje, arba tie, kurie atvažiuoja naudoti iš užsienio, dažniausiai iš Vakarų šalių.
– Dažnai žmonės perka Lietuvoje neeksploatuotą automobilį ir tuomet tenka susidurti su perpardavėjais, kurie, be abejo, tikina, kad tai yra puikus automobilis. Tačiau kaip neapsigauti? Kaip reikia apžiūrėti automobilį?
– Tikriausiai pradėti reikėtų nuo to, kad kartais būna indikatoriai, kurie jau rodo, kad kažkas su tuo automobiliu gali būti negerai. Pavyzdžiui, automobilio kaina. Jeigu automobilis yra parduodamas kaip labai geras, puikiai prižiūrėtas, geros būklės ir t. t., tačiau jo kaina yra mažesnė nei rinkos kaina arba mažesnė negu rinkos kaina, pavyzdžiui, Vokietijoje, nors automobilis atvežtas iš Vokietijos, jau turėtų kilti klausimų. Nes žmogus įveža automobilį, nuo jo pardavimo uždirba, bet jo kaina yra mažesnė negu tokie automobiliai paprastai kainuoja. Žmonės turėtų kritiškai žiūrėti į tokius dalykus.
Taip pat, be abejo, reikėtų patikrinti, kaip automobilis užsiveda ir šaltas, ir šiltas, reikėtų atlikti bandomąjį važiavimą, reikėtų apeiti aplink automobilį ir patikrinti kai kurias esmines vietas, apžiūrėti kėbulą, ar jis neturi kažkokių korozijos židinių. Atliekant bandomąjį važiavimą, pasiklausyti, ar automobilis nebarška važiuojant, ar iš pakabos nėra garsų, ar pavaros sklandžiai jungiasi.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O jei pardavėjas parduoda automobilį žiemą ir sako, kad neleis atlikti bandomojo važiavimo, nes automobilio padangos vasarinės, ar tai jau indikacija, kad kažkas negerai?
– Tai yra indikacija. Yra tokių žmonių, kurie net nenori duoti kėbulo numerio, kad būtų patikrinta istorija. Tai jau yra raudona vėliava, sakanti, kad ne, toliau nereikėtų eiti.
Reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu.
Tiesiog atėjus prie automobilio galima būtų atsidaryti variklio gaubtą ir pasižiūrėti, galbūt matosi kažkokie skysčių pratekėjimai ar pan. Kitaip sakant, reikia kuo geriau susipažinti su perkamu automobiliu. Iš esmės, reikėtų apžiūrėti visas vietas, kurios matosi plika akimi. Taip pat galima pasižiūrėti, ar ant kai kurių detalių, ypač tų, kurios labiausiai atsikišusios, dažniausiai – priekinės detalės, nėra kur nors su korektoriumi užrašyta kokia nors informacija. Kartais būna taip, kad po eismo įvykio žmonės perka naudotas dalis ir naudotos dalys dažniausiai būna sužymėtos.
– Čia irgi indikacija, kad automobiliui kažkas galėjo būti negerai ir kad galbūt jis po eismo įvykio?
– Tikrai taip.
– Jeigu randama tokių detalių, jeigu, atlikus bandomąjį važiavimą, girdisi barškėjimas, kažkokie skysčiai ištekėję, ar tai gali būti svertai deryboms?
– Tai gali būti svertai deryboms. Žinoma, dažniausiai pardavėjas turi savo kainą ir jis gali tiesiog neparduoti automobilio už mažesnę kainą, nes atsiras kitas, kuris norės nusipirkti. Tačiau dažniausiai bent jau simbolinės derybos vis tiek įvyksta ir, turint argumentų, kodėl ta kaina gali būti mažesnė, dažniausiai pavyksta bent jau kažkiek nusiderėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose – mažesnis greitis4
Nuo penktadienio Lietuvoje mažėja maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. ...
-
Gatvėse, kasyklose – be vairuotojų? Transporto pažanga įsibėgėja1
Kad ir kada prabiltume apie transporto autonomiškumą, galvose ims suktis laikotarpis – po penkerių ar dar daugiau metų. Tačiau realybė yra gerokai drąsesnė – savivaldės transporto priemonės jau dabar sėkmingai vykdo užduotis įvai...
-
Lietuvos naudotų automobilių rinka – neskaidri, tačiau kai kur – dar prasčiau10
Daugumoje šalių naudotų automobilių rinka stabilizavosi ir grįžo į priešpandeminį lygį, tačiau skaidrumas – vis dar pagrindinė problema: tūkstančiai pirkėjų įsigyja transporto priemonių su paslėptais defektais ir suklastota...
-
Automobilio garantija: standartai ir išimtys1
Naujo automobilio garantijos trukmė dažniausiai varijuoja tarp dvejų trejų metų, kai kuriais atvejais siekia ir penkerius. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai įsipareigoja gerokai ilgesniam laikotarpiui. ...
-
Universalus transportas: atstoja ir traktorių, ir žaislą
Dauguma vairuotojų keturratį vertina tik kaip pramoginę transporto priemonę. Iš tiesų nemenka dalis Lietuvoje parduodamų modelių iškeliauja į sodybas, palengvindami jų savininkų buitį. Kiek skirtingų funkcijų gali atlikti keturratis?...
-
Iš „Regitros“ – blogos žinios sukčiaujantiems užsieniečiams: pavežėjais tapti bus sunkiau20
Teorijos egzaminą Lietuvoje kasmet laiko daugiau kaip 5 tūkst. užsieniečių. Dabar egzaminą jie gali laikyti lietuvių, anglų, rusų arba gimtąją kalba, už savo pinigus pasisamdę vertėją. Šiemet „Regitra“ išsiaiškin...
-
ES galutinai pritarė papildomiems muitams elektromobiliams iš Kinijos3
Europos Sąjunga (ES) antradienį galutinai pritarė siūlymui nustatyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. ...
-
Krizės apimta „Volkswagen“ planuoja uždaryti gamyklas, smarkiai karpyti atlyginimus9
Įgyvendindama drastišką taupymo planą, „Volkswagen“ svarsto Vokietijoje uždaryti keletą gamyklų bei 10 proc. sumažinti darbuotojų atlyginimus, pirmadienį pranešė žiniasklaida. ...
-
Įpročiai pamažu keičiasi, stiprėja paslaugų įtaka
Alternatyvų nuosavam automobiliui gausėja, tačiau didžiosios dalies Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai lieka nepasikeitę. ...
-
Nuo „3E“ iki lūžio taško: kur link ir kaip toliau?1
2010-ųjų spalį Lietuvoje buvo įregistruotas pirmasis elektromobilis. Šiandien tokia transporto priemonė šalyje – jau įprasta. Kokia galima tvaraus susisiekimo perspektyva? ...