- „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Neguodžia: nors oficiali statistika nerodo, tikrasis kasdien įvykstančių avarijų vidurkis gali siekti beveik 200.
-
Danga: vienoje kelio atkarpoje važiuoti maksimaliu leistinu greičiu yra saugu, tačiau vos už kelių kilometrų situacija gali pasikeisti radikaliai.
-
Dėmesys: prekybos centrų aikštelėse vairuotojai jaučiasi saugūs, bet jose automobilių koncentracija yra didesnė ir dažniau kertasi jų judėjimo trajektorijos.
-
Svarbu: masinio eismo įvykio deklaraciją reikia pildyti su paskutinio automobilio vairuotoju.
-
Patekote į masinę avariją: kada būtina kviesti policiją?
Kalendorinio pavasario pradžia vairuotojams vėl serviruoja kritulių kokteilį. Esant sudėtingoms eismo sąlygoms pasitaikė ne vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemonės. Toli gražu ne visi vairuotojai žino, kaip elgtis patekus į masinę avariją.
Nesaugu ir aikštelėse
Šią žiemą įvyko net kelios masinės avarijos magistraliniuose keliuose. Vasario pabaigoje Vilniuje nutiko kiek kuriozinė situacija – virtinė automobilių susidūrė parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Tokie įvykiai ne tik sukelia stresą, blaško kitus eismo dalyvius, bet ir kelia klausimų, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje.
Nieko nestebina, jei techninio eismo įvykio metu apgadinami vienas arba du automobiliai. Vairuotojai, jei sutaria dėl kaltininko, be problemų užpildo eismo įvykio deklaracijas ir gali išsiskirstyti. Tačiau kitais atvejais avarijų dalyviai laukia, kol atvyks policija. Iki atvykstant pareigūnams eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės neretai trikdo eismą ir netgi kelia pavojų kitiems vairuotojams.
Ekspertai akcentuoja, kad masinių avarijų dažniausiai įvyksta didelio intensyvumo gatvėse. Taip pat nereta tokių nutikimų ir prekybos centrų aikštelėse. Vien jau todėl, kad jose automobilių koncentracija yra didesnė ir dažniau kertasi jų judėjimo trajektorijos. Magistraliniuose keliuose masinių avarijų rizikos lygis yra aukštesnis dėl didesnio leistino greičio.
Masiškiausia šiemet įvykusi avarija užfiksuota sausio pabaigoje netoli Rumšiškių. Jos metu susidūrė net keturiolika transporto priemonių. Dar šešios transporto priemonės tą pačią sausio 25 d. susidūrė kelyje Vilnius–Panevėžys. Tądien eismo sąlygas sunkino plikledis.
Žioplumo kaina
Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigė, kad pastarųjų dienų oro sąlygos itin nedėkingos vairuotojams, todėl būtina nepamiršti laikytis saugaus atstumo ir važiuoti ne maksimaliu leistinu, o saugiu greičiu.
Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nė vienas neiškvietė pagalbos.
„Magistraliniai keliai driekiasi ne viename rajone, vyrauja skirtingas reljefas, todėl eismo sąlygos skirtingose atkarpose gali būti nevienodos. Vienoje atkarpoje važiuoti maksimaliu leistinu greičiu yra saugu, tačiau vos už kelių kilometrų situacija gali pasikeisti radikaliai. Atrodytų, kelias tas pats, tačiau sukibimas gali būti skirtingas. Todėl svarbu operatyviai vertinti situaciją, laikytis saugaus atstumo, stebėti kitų eismo dalyvių veiksmus“, – aiškino draudimo bendrovės ekspertas.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pažymėjo, kad magistraliniai keliai pavojingi bet kuriuo metų laiku. Taip yra dėl didesnio nei miestuose leistino greičio, kuris, pasak pašnekovės, klaidų neatleidžia. O. Židovlenkova teigė, kad svarbu saugiai elgtis ne tik važiuojant, bet ir pastebėjus kelyje eismo įvykį arba kliūtį.
„Ten, kur leidžiamas didesnis važiavimo greitis, pamatę kliūtį kelyje, iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys ir koncentracija. Kitas momentas – pastebėję eismo įvykį vairuotojai mėgsta pažioplinėti, nori pamatyti, kas įvyko, pristabdo savo automobilį. To gali nepamatyti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas, todėl netoli avarijos vietos gali įvykti dar vienas incidentas“, – perspėjo vairavimo instruktorė.
Pasidalykite darbus
Pamačius eismo įvykį, ji ragina pasidomėti, ar avarijos dalyviams nereikia pagalbos.
„Apsirengus ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę reikėtų išlipti iš automobilio ir pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nė vienas neiškvietė pagalbos. Todėl svarbu pasidalyti darbais, kas kviečia pagalbą, o kas ją teikia“, – patarė vairavimo instruktorė.
Kaip vieną iš saugaus eismo prevencijos priemonių O.Židovlenkova įvardijo tarnybų siunčiamus trumpuosius pranešimus. Būtent tokio pranešimo sausio 25 d. sulaukė ne tik ji, bet ir kiti mobiliojo ryšio vartotojai. Žinutėje buvo pranešama apie A2 kelyje įvykusį eismo įvykį ir tai, kad eismas nukreipiamas aplinkiniais keliais. Taip pat žinutėje vairuotojai buvo įspėjami apie slidų kelią ir sustiprėjusį šoninį vėją.
„Tokios žinutės ne tik labai padeda planuoti keliones, bet ir įspėja apie kylančius pavojus ar eismo pokyčius tam tikruose ruožuose. Šie pranešimai galėtų būti netgi dažnesni, nes ne kiekvienas turi laiko perskaityti naujienas internete ar naršyti socialiniuose tinkluose“, – svarstė ji.
Kai nėra nukentėjusių dėl eismo įvykio ir visi jo dalyviai yra blaivūs, aplinkybės gali būti užfiksuojamos be policijos įsikišimo.
Deklaracija ar policija?
Masinių avarijų atvejų kyla neaiškumų, ar pakanka tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Anot policijos pareigūnų, tais atvejais, kai eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų ir visi jo dalyviai yra blaivūs, įvykio aplinkybės gali būti išsiaiškinamos ir užfiksuotos be policijos įsikišimo.
„Pildyti eismo įvykio deklaraciją galima nepriklausomai nuo dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus. Taip pat deklaraciją galima pildyti ir tada, kai eismo įvykio metu žala padaryta turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima aiškintis be policijos įsikišimo. Tačiau, jei incidento vietoje reikia užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad, pastebėję kliūtį kelyje, eismo dalyviai privalo ją pažymėti, patraukti ir, jei to neįmanoma padaryti, pranešti policijai“, – teigiama policijos komentare.
A.Gasparavičius atkreipė dėmesį į tai, kad dėl avarijoje patirto streso vairuotojai neretai pamiršta apie galimybę pildyti eismo įvykio deklaraciją arba privelia joje klaidų. Po masinės avarijos vairuotojams kyla daugybė klausimų, kai kada ne tik išsiskiria nuomonės dėl privalomų procedūrų, bet ir nesutariama, kas yra eismo įvykio kaltininkas.
„Kilus abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, derėtų kviesti policiją. Tačiau policijos galima ir nekviesti, jeigu visi eismo įvykio dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas, ir žino, kad eismo įvykio deklaraciją reikia pildyti su paskutinio automobilio vairuotoju. Ne paslaptis, kad tokiais atvejais sumaišties yra daug, todėl labai svarbu neskubėti, išsiaiškinti, ar visi eismo įvykio dalyviai vienodai vertina situaciją ir supranta, kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją“, – pažymėjo A.Gasparavičius.
Statistika neguodžia
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje įvyko 2 893 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės. Kasdien Lietuvoje nutinka vidutiniškai po aštuonias avarijas, kurių metu ne tik sugadinamos transporto priemonės, bet ir sužalojami eismo dalyviai, sutrikdoma vairuotojų, keleivių, dviratininkų arba pėsčiųjų sveikata. Pernai mūsų šalyje eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių.
Lietuvos banko (LB) skelbiama draudimo statistika liudija, kad 2022 m. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis buvo atlikta daugiau 71 tūkst. išmokų. Vadinasi, tikrasis kasdien įvykstančių avarijų skaičius vidutiniškai gali siekti net 195. Gilesnė analizė rodo, kad daugiau nei pusė visų avarijų įvyksta Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o mažesniuose miesteliuose pasitaiko dienų ir be eismo įvykių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Naujus pokyčius lėmė poreikiai ir prognozės1
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ parengė naują traukinių metinį tvarkaraštį, įsigaliosiantį gruodžio 15 d. Daugiau reisų suplanuota populiariausiuose maršrutuose, trumpės kelionių trukmė. ...
-
Pasaulyje – „Toyota“, Europoje – „Dacia“7
Visų laikų geriausiai parduodamų lengvųjų automobilių lyderė „Toyota Corolla“ pernai pasaulyje buvo tik ketvirta, bet šiemet rudenį susigrąžino prarastą poziciją. ...
-
Griežto žingsnio atsisakė, bet trūkumų netoleruos1
Nuo 2025 m. vasario 1-osios turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas Techninės apžiūros centre (TAC) atšaukiamas. Taip nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). ...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...
-
Svajonių automobilio kaina – tik išlaidų pradžia
Mažiau patyrę vairuotojai, planuodami įsigyti automobilį, žiūri tik į kainą. Sumokėjai 4 ar 5 tūkst. eurų ir nerūpestingai švilpi Lietuvos keliais! Tačiau realios tokio pirkinio sąnaudos gali nustebinti. ...
-
Primena: dalis vairuotojų nuo sausio gali netekti teisės vairuoti3
Svarbi žinia vairuotojams: lieka pusantro mėnesio pasitikrinti sveikatą tiems, kurie dar to nepadarė. Jeigu jūsų medicininė pažyma nebegalioja, nuo sausio 1-osios nebegalėsite vairuoti. Nuo naujųjų metų įvedama nauja tvarka: vairuotojo pažymėjim...
-
Dėmesio, vairuotojai: demaskavo, kaip jūs elgiatės, pravažiavę greičio matuoklius35
Jau daugiau nei savaitę turėtume važinėti lėčiau, nes įsigaliojo žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Automobilininkai kelia klaus...
-
Sukritikavo dėl vairuotojų siaubo – greičio matuoklių: persistengė?5
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „VIA Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Lietuvoje labai išaugo greičio matuoklių skaičius: ar jų ne per daug?29
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidu...