Kam mokėti, jei gali vogti?

"Patys autoriai nežino savo teisių. Jie nuneša savo knygą į leidyklą, jam sumoka pinigus ir jis džiaugiasi, kad tą kūrinį išleis. Bet kai pasirašo sutikimą, kad leidžia atgaminti savo kūrinį visokiais pavidalais, nepagalvoja, jog už tas kopijas jiems irgi priklauso atlygis", – pabrėžė J.Liniauskas.

LATGA vadovas mano, kad autorius reikia šviesti apie jų teises.

J.Liniauskas prisiminė komišką situaciją, kai viename rajone miesto jubiliejaus proga pastatytą stelą po keliasdešimties metų perdirbo kitas skulptorius, prilipdydamas "girtuoklį su statine".

"Tokie dalykai pasitaiko dėl neišmanymo. Jei apklaustumėte žmones, paaiškėtų, kad pusė jų nežino, kas tos autorinės teisės, jie nežino, kad negalima vogti, negalima nemokamai kopijuoti, išskyrus asmeniniams tikslams ir tik vieną egzempliorių. O kiti apsimeta, kad nesupranta, nes nenori mokėti. Kam mokėti, jei galima pasivogti?" – ironizavo J.Liniauskas.

Kovoja su plagiatoriais

LATGA 2011 metų ataskaitoje rašoma, kad po to, "kai viena politinė partija politinėje reklamoje panaudojo M.Mikutavičiaus ir M.Matulevičiaus kūrinį "Aš myliu Lietuvą" be autorių sutikimo, įvairūs interesantai ir reklamos gamintojai kurį laiką intensyviai domėjosi kūrinių panaudojimo reklamoje subtilybėmis".

Padažnėjo autorių klausimų, susijusių su kūrinių skaitmeninimu ir elektronine leidyba, ir tada, kai Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka pradėjo skaitmeninti kūrinius.

LATGA specialistai pastebėjo, "kad besidomintys autorių teisės klausimais įprastą kūrinio panaudojimą komerciniais tikslais neteisingai prilygindavo turtinių teisių apribojimo atvejams, pavyzdžiui, citavimui, kūrinio panaudojimui mokymo tikslais ar informacijos tikslais."

2012 m. LATGA iniciatyva buvo iškeltos dvi administracinės bylos dėl neteisėto muzikos kūrinių naudojimo neturint licencinės sutarties su LATGA bei paskirtos administracinės baudos už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą.

LATGA teigia, jog šių administracinių bylų pagrindu civiline tvarka išsiieškojo žalos atlyginimą iš pažeidėjų.

2011 metais buvo iškeltos stambios bylos (ieškinių suma – 877 572 litai) kabelinės retransliacijos operatoriams.