Vartojimo kultūros įkaitai

Geštalto terapijos praktikė Airė Bradauskienė atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių šiandien persisotino nuolatinio vartojimo.

"Gyvename vartotojiškoje kultūroje, kurioje neretai savo vertę siejame su turimu pinigų ir daiktų skaičiumi. Tikriausiai pastebėjote, kad dauguma reklamų naudoja šūkius: tu gali sau tai leisti! Arba: esi vertas gyventi gerai! Ką jau kalbėti apie nuomonės formuotojus, kurie turi daug įtakos jaunuolių gyvenimui", – pastebi pašnekovė.

A. Bradauskienė įvardija šių dienų tikrovę: žmonės daug dirba, kad galėtų išleisti kuo daugiau pinigų, tačiau nauji daiktai jiems suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą.

"Vartojimo kultūra mus skatina naujais pirkiniais nuolat įrodinėti savo vertę, tad reikalavimų sau kartelė iškelta taip aukštai, kad ją pasiekti darosi neįmanoma. Suprasti, ko žmogui iš tikrųjų reikia, kokios yra jo tikrosios vertybės, gali būti sudėtinga, – pripažįsta geštalto terapijos praktikė. – Iš savo patirties matau, kad minimalistinį gyvenimo būdą žmonės neretai pasirenka po terapijos psichologo kabinete. Jie supranta, kad geriau turėti mažiau materialių vertybių, bet labiau pažinti save ir gyventi gyvenimą, grįstą ne tik asmenine gerove, bet ir pagarba kitiems bei aplinkai."

Pasak pašnekovės, minimalizmą žmonės kartais renkasi kaip protestą prieš vartotojišką kultūrą. Neretai norą gyventi neapsistačius daiktais lemia ir išaugęs sąmoningumas. Ji pastebi, kad tokį gyvenimo būdą gyvenantys žmonės dažniausiai gana gerai save pažįsta ir suvokia, kokia linkme nori judėti, o aplinkinių nuomonė jiems neturi didelės įtakos.

Skirtingi laimės šaltiniai

Vis dėlto A. Bradauskienė nemano, kad galima vienareikšmiškai teigti, jog laimingiems žmonėms reikia mažiau daiktų. Žinoma, jei nauji pirkiniai tampa vieninteliu laimės šaltiniu, toks žmogus tikrai nesijaus visapusiškai laimingas.

"Pradėkime nuo to, kad laimės sąvoka yra labai plati. Man patinka apie ją kalbėti, remiantis prof. dr. Eugenijumi Laurinaičiu, kuris išskiria tris laimės šaltinius. Pirmas jų – jaučiamas malonumas. Prie jo galima priskirti ir pasitenkinimą, kurį sukelia naujas pirkinys. Vis dėlto tokia laimė yra trumpalaikė. Antras šaltinis – mūsų siekiai. Kuo visavertiškiau galime pasimėgauti tikslo siekimo procesu ir rezultatais, tuo laimingesni esame. Kita vertus, siekdami tikslų, kartais susiduriame su iššūkiais, kurie trukdo mūsų laimei. Pavyzdžiui, kartais labai stengiamės, o rezultato vis tiek nepasiekiame", – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Trečias laimės šaltinis – gyvenimo prasmės pojūtis. Būtent čia ir slypi ilgalaikė laimė. Tačiau, anot geštalto terapijos praktikės, kad žmogus gebėtų suteikti savo gyvenimui prasmę, jis turi būti pakankamai sąmoningas. Todėl neretai nutinka taip, kad trumpalaikis malonumas, pavyzdžiui, apsipirkimas ir tampa vieninteliu laimės šaltiniu. Taip papuolama į užburtą vartojimo ratą.

Pozicija: A.Bradauskienė atkreipia dėmesį, kad minimalizmą daugelis žmonių renkasi kaip protestą prieš vartotojiškumą.

"Kuo žmogus geriau save pažįsta ir žino, ko jis nori, tuo daugiau koncentruojasi į savirealizaciją. Dėmesys labiau kreipiamas į santykių su kitais žmonėmis kokybę, aplinkosaugą ir mažiau – į daiktus, – sako A. Bradauskienė. – Tad galima teigi, kad gera psichinė sveikata, rūpinamasis savimi ir aplinkiniais, bendruomeniškumas ir gebėjimas suteikti savo gyvenimui prasmę yra kelias į laimę. Nauji pirkiniai taip pat gali būti šio pojūčio dalimi, tačiau tik sąmoningo pasirinkimo kontekste, kol tai nėra vienintelis laimės šaltinis."

Parduotuvių maniakai

Pašnekovė pastebi, kad kartais naujais, nors nereikalingais pirkiniais žmonės stengiasi pakelti savivertę. Tai ypač būdinga tiems, kurie renkasi tik prabangos prekes arba perka neracionaliai.

Kuo žmogus geriau save pažįsta ir žino, ko jis nori, tuo daugiau koncentruojasi į savirealizaciją. Dėmesys labiau kreipiamas į santykių su kitais žmonėmis kokybę, aplinkosaugą ir mažiau – į daiktus.

"Kokybišką rankinę galima įsigyti ir už keliasdešimt eurų, tačiau kai kurie dėl prabangaus prekės ženklo pasiryžę išleisti keliolika kartų daugiau. Kita vertus, tai gali būti susiję ir su daikto kokybe. Kartais žmonės tikisi, kad brangus daiktas bus ilgaamžis ir jie galės jį perduoti iš kartos į kartą, – svarsto ji. – Būna ir taip, kad pirkdami tai, ko sau finansiškai nelabai gali leisti, žmonės siekia patvirtinimo, kad yra reikšmingi. Jie trokšta pajusti savo galią ir vertę. Brangiais, bet iš esmės nereikalingais pirkiniais norima save apdovanoti ir už sunkų darbą. Kompensuodami emocinio palaikymo trūkumą, tokie žmonės siekia sukurti savo vertę per daiktus. Atsitinka ir taip, kad žmogus neracionaliai išlaidauja, nes daug uždirba ir gali sau tai leisti. Tai savotiška laisvės išraiška, jei vaikystėje toks žmogus patyrė per didelę kontrolę."

Dalis žmonių kenčia nuo kuo tikriausios apsipirkimo priklausomybės. Ši būklė netgi turi oficialų pavadinimą – oniomanija. Anot A. Bradauskienės, apsipirkimo metu smegenyse įvyksta cheminės reakcijos: pagaminama daugiau laimės hormonų endorfino ir dopamino. Tad žmonės tampa priklausomi nuo malonaus jausmo, kuris apima ką nors nusipirkus.

"Laikui bėgant, šie teigiami jausmai tampa priklausomybe. Apsipirkdamas žmogus ne tik pabėga nuo užklupusių neigiamų jausmų, bet ir fiziškai pripranta prie malonių fiziologinių pojūčių, – paaiškina pašnekovė. – Šiuo, kaip ir bet kurios kitos priklausomybės, atveju neužtenka ištarti: viskas! Priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, priklausantis nuo žmogaus noro pasveikti."

Malonumas ar liga?

Pasak A. Bradauskienės, norinčiam nuo šios manijos pasveikti žmogui tenka mintimis sugrįžti į vaikystės patirtis ir ten ieškoti priežasčių, kurios jau suaugusiojo gyvenime vis dar trukdo jaustis vertingam, pasitikėti savimi.

Vis dėlto, pasak specialistės, neturint priklausomybės, apsipirkimas iš tikrųjų gali tapti puikiu būdu save pamaloninti.

"Vieni žmonės nuolat guodžia save ką nors pirkdami, kitiems sau ką nors leisti yra labai sunku. Tad jiems kaip tik rekomenduoju nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tai, ko paprastai sau neleidžiama. Tai nebūtinai turi būti didelę vertę turintis daiktas. Gali būti ir pyragėlis, kurį žmogus su pasimėgavimu suvalgys", – pataria specialistė.

Tačiau kaip suprasti, kada poreikis pirkti tampa pavojingas piniginei ir emocinei sveikatai? Pasak pašnekovės, oniomanai išleidžia daugiau pinigų, nei gali sau leisti. Todėl pirkimo maniakai neretai turi skolų. Be to, jie dažnai apsiperka būdami pikti ar liūdni, o apsipirkimu stengiasi sumažinti kaltės jausmą dėl ankstesnio pirkimo. Manija parduotuvėms juos taip pat verčia pyktis su namiškiais ir draugais.

"Kadangi savęs maloninimas pirkiniais šiandien yra gana paplitęs reiškinys, galima sau užduoti kelis klausimus, kurie padės suprasti, ar nesate apsipirkimo maniakas. Pripažinkite – ar perkate, kai jaučiatės pikti, liūdni, kažkuo nusivylę? Turite finansinių problemų, susijusių su pernelyg dažnu pirkimu? Ar pykstatės su artimaisiais dėl jūsų potraukio pirkti? Jaučiate euforiją, kai ką nors perkate, o vėliau – didžiulę kaltę? Ar dažnai perkate daiktus, kurių vėliau niekur nepanaudojate? Galbūt nuolat galvojate apie pinigus ir pirkinius? Jei atsakėte "taip" į didesnę dalį šių klausimų, gali būti, kad jūs turite priklausomybę nuo pirkimo", – atskleidžia A. Bradauskienė.

Tvarka namie ir galvoje

Šiltuoju metų periodu dažnas iš mūsų namuose imasi generalinės tvarkos. Juk neretai su būstą užgriozdinančiais daiktais galima iš namų išnešti ir susikaupusias slogias mintis. Pasak A. Bradauskienės, ne veltui kuopti namus norisi būtent atšilus orams.

"Sezoniškumas, be abejo, daro įtaką mūsų savijautai – juk žmogus yra gamtos dalis. Pavasaris mūsų sąmonėje siejasi su atsinaujinimu, atgimimu, nauja pradžia, – sako ji. – Tad ir į tvarkymąsi galima pažiūrėti sąmoningai ir kūrybiškai. Susitvarkydami namie neretai simboliškai pažymime naują pradžią. Atsikratant senų, nebereikalingų daiktų galima išlieti susikaupusias emocijas – pyktį, susierzinimą. Be to, fizinė veikla gerina nuotaiką, o matomas tvarkymosi rezultatas suteikia pasitenkinimo jausmą."

Anot pašnekovės, tvarkantis netgi gerinama judesių koordinacija ir dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimas. Juk kilnojami, rūšiuojami, perstatomi daiktai, sprendžiama, ką palikti, o ko galbūt atsisakyti.

"Generalinė tvarka taip pat gali paskatinti tarpusavio ryšius. Stebima tendencija, kad dažnai geros kokybės, bet nebenaudojamus daiktus nusprendžiama atiduoti kitiems, mainytis, – pastebi A. Bradauskienė. – Tvarkantis įvertinamas ir spintos turinys – dažnai suprantame, kad turime pakankamai. Tikėtina, kad vėliau, nusprendus ką nors įsigyti, pirkinys bus ilgaamžis ir kokybiškas. Kitaip sakant, žmogus nepuls pirkti bet ko. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad mes kalbame apie sveiką požiūrį į tvarką. Kartais perdėtas švaros ir tvarkos siekimas gali būti ir psichologinių problemų signalas."

Įkvėpimas – iš danų

Kalbant apie tvarką namuose ir laimę, negalima nepaminėti garsiosios danų "hygge" filosofijos. Šios šalies gyventojai save namuose mėgsta apgaubti jaukumu, tačiau interjero neapkrauna. Būtent Skandinavijos gyventojai laikomi laimingiausiais pasaulyje. Galbūt tai ir gali būti jų laimės sudedamoji dalis?

Pasak pašnekovės, aplinka, kurioje gyvename, neabejotinai turi įtakos mūsų savijautai. Šilta šviesa, jaukumas, daiktais neperkrautas interjeras nuteikia ramiai, pozityviai, paliekama daugiau erdvės žmonių tarpusavio bendravimui.

"Vis dėlto, kalbant apie "hygge" kaip laimės priežastį, reikėtų detaliau pasidomėti danų tauta. Nevertėtų manyti, kad aklai sekant "hygge" filosofija, automatiškai tapsime laimingi. Viskas kur kas sudėtingiau, nereikėtų pamiršti sąmoningumo, – pastebi A. Bradauskienė. – Geriausia šią filosofiją naudoti kaip įkvėpimą, bet aklai ja nesekti. Pagalvokite – kuo šis gyvenimo stilius jums patrauklus? Ką galite prisitaikyti sau? Ar šių savybių gyvenime stokojate? O galbūt jums visai nesinori tokio interjero?"

Pašnekovės teigimu, Danijos gyventojai laimingi ne vien dėl "hygge". Pastebima, kad danai neužsibūna darbe, nemėgsta žongliruoti tarp kelių užduočių vienu metu, labai vertina tarpusavio šilumą ir jaukumą bei kasdien skiria laiko fiziniam aktyvumui. Pati populiariausia susisiekimo priemonė šioje šalyje yra dviratis. Tyrimai rodo, kad iš ES šalių danai labiausiai patenkinti savo darbo sąlygomis, be to, šioje šalyje mažiausia visuomenės socialinė atskirtis. Visa tai ir lemia, kad danai tokie laimingi. Jų gyvenimo būdas gali tapti įkvėpimu ir kitoms tautoms gyventi visavertiškesnį gyvenimą.

A. Bradauskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tvaria gyvensena susižavėję žmonės kartais tiesiog iš vienos vartojimo rinkos pereina į kitą. Jie ima pirkti ekologiniu ženklu pažymėtas prekes, užuot iš tikrųjų mažinę vartojimą.

"Tikrasis minimalizmas labiau susijęs su rūpinimusi savo vidumi, aplinkinių gerove, gamta. Tačiau pasitaiko ir taip, kad minimalistais prisistatantys žmonės labiau siekia būti madingi ir pasipuikuoti prieš kitus, atitikti tam tikras tendencijas. Tai neturi nieko bendro su minimalistinio gyvenimo kultūra, – sako A. Bradauskienė. – Vis dėlto džiaugiuosi, kad šiandien vis dažniau atsigręžiama į psichinės sveikatos svarbą ir tolstama nuo materialių vertybių. Džiugu, kad vis daugiau žymių žmonių kalba apie savo problemas, neslepia, kad kreipiasi psichologinės pagalbos. Tad skatinu visus atsigręžti į save ir pagalvoti, ko jums iš tikrųjų norisi: vidinės ramybės ar dar vieno pirkinio?"