- Erika Fuks, www.delfi.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų amžius gali tapti didžiausiu iššūkiu renovacijai. Dauguma šalies gyventojų yra įsikūrę daugiabučiuose su centriniu šildymu, tačiau tik asmenys iki 45-erių yra linkę imtis būsto renovacijos, rodo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad 57,3 proc. apklaustųjų gyvena daugiabučiuose su centriniu šildymu, 37,3 proc. - individualiuose namuose, o mažiausia dalis - 5,4 proc. - yra įsikūrusi daugiabučiuose su autonominiu šildymu.
Gyvenantys daugiabučiuose buvo paklausti, kokiomis priemonėmis mažina arba ketina mažinti sąskaitas už šildymą, tačiau dauguma respondentų nurodė, kad nesiima jokių priemonių (44 proc.). Kiti nurodė, kad renovuoja arba ketina renovuoti daugiabutį (19 proc.), gauna kompensaciją už šildymą ar kitų lengvatų (13 proc.), reguliuoja šildymą (7 proc.) ir imasi kitų priemonių (16 proc.).
„Renovuoti būstą dažniau ketina 25- 45 m., aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu moterys, mažiausių pajamų, žemesnio – vidutinio išsilavinimo bei vyresni nei 46 m. respondentai dažniau teigė nesiimantys jokių priemonių“, - nurodo tyrimo autoriai.
Apklausos duomenimis, 4 proc. gyventojų jau turi sukaupę skolų baigiantis šiam šildymo sezonui, dar 10 proc. prognozuoja, jog jų sukaups. Tačiau 18 proc. respondentų nurodė, kad jei turės įsiskolinimų, jų nesureikšmins. Likę gyventojai (63 proc.) skolų neturi.
„Skolų dažniau ketina turėti 26-45 m. respondentai. Vyrai, didmiesčių gyventojai ir didesnių pajamų atstovai šių skolų dažniausiai nelinkę sureikšminti“, - pastebėjo tyrėjai.
Skolų nesureikšmina dėl lengvabūdiškumo
Įdomu tai, jog tyrimo metu paaiškėjo, kad tos pačios amžiaus grupės gyventojai dažniau turi skolų už šildymą ir dažniau ketina imtis renovacijos.
Anot „Danske Markets“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, natūralu, kad jaunesnio amžiau žmonės yra linkę imti paskolas renovacijai, nes jų prieinamumas šiai amžiaus grupei yra didesnis, tačiau daro prielaidą, kad įsiskolinimai už komunalines paslaugas nesureikšminami ir dėl finansinės drausmės stokos.
„Yra visiškai suprantama, kad jaunesni žmonės optimistiškiau žiūri į renovaciją, nes vyresnio amžiaus gyventojai mąsto kitokiomis kategorijomis. Jaunimas turi lūkesčių, kad jų pajamos didės, jie pajus renovacijos naudą, nes projektų atsiperkamumas yra ilgalaikis. Turbūt, vargu ar vyresni nei 80-ies metų gyventojai galvoja, kaip bus gerai, kai renovacija atsipirks po 10-ies metų“, - svarsto analitikė.
Be to, renovacija yra susijusi su laikinais nepatogumais – kurį laiką teks gyventi tarsi statybų aikštelėje, galbūt ir dėl to vyresni žmonės ją vertina skeptiškai, mano ji.
„Vertinant iš ekonominės pusės, vyresnių asmenų vartojimo ciklas yra labiau subalansuotas: jei jaunesnių asmenų pajamos yra žemos, tačiau jos palaipsniui auga ir poreikiams tenkinti imamos paskolos, vyresnio amžiaus žmonių vartojimo struktūra yra kitokia - jie nesitiki iš esmės žymaus pajamų augimo, o turto jau turi sukaupę“, - primena ekonomistė.
Paklausta, kodėl asmenys iki 45-erių dažniau ketina turėti skolų šildymo sezono pabaigoje, V. Klyvienė įvardija dvi priežastis.
„Galbūt tai yra finansinės disciplinos stoka ar nenoras varžyti savo vartojimą. Galbūt viena iš priežasčių yra lengvabūdiškesnis jaunesnių žmonių požiūris į skolas. Antra vertus, galbūt tai yra ir finansinio sunkmečio pasekmė, nes jaunos šeimos dėl įtampos darbo rinkoje, mažėjusių pajamų susidūrė su didesnėmis problemomis, nei, pavyzdžiui, pensinio amžiaus segmentas. Nors pensininkai taip pat karpė išlaidas, jiems buvo sumažintos pensijos, tačiau ne tiek, kiek kai kuriais dirbančiųjų atvejais. O jei žmogus prarado darbą, jis prarado pajamų šaltinį apskritai, ko negalima pasakyti apie pensininkus“, - primena V. Klyvienė.
Dažniausiai išlaidos už šildymą – iki 30 proc. pajamų
Dauguma gyventojų, paklausti, kaip per šį šildymo sezoną keitėsi jų išlaidos šildymui, skaičiavo, kad jos šiek tiek padidėjo (48 proc.). Žymiai sąskaitos padidėjo 16 proc. respondentų. Sąskaitos nesikeitė arba mažėjo 30 proc. apklaustųjų.
„Padidėjusias sąskaitas dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinio išsilavinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. 18-35 m. gyventojai dažniau teigė, kad sąskaitų dydis nepakito“, - konstatavo tyrėjai.
Apklausos metu paaiškėjo, kad didesnę dalį namų ūkio pajamų, t.y. daugiau nei 30 proc., šildymui dažniau skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio ir vidutinio išsilavinimo, rajonų centrų gyventojai.
Kokia dalis Jūsų namų ūkio pajamų tenka būsto šildymui? (proc.)
Iki 10 proc. | 7 |
11-20 proc. | 21,6 |
21-30 proc. | 37,1 |
31-40 proc. | 13,8 |
41 proc. Ir daugiau | 10,6 |
Nežino/neatsakė | 9,9 |
Iš viso: | 100 |
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į elektros ir dujų tinklo atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...
-
Lietuviškų prekių eksportas į Rusiją – ir iš Šviniaus, ir iš Vilniaus baltarusio verslų
Praėjusiais metais Rusiją pasiekė lietuviška pramonės įranga, detalės ir metalo gaminiai, ketvirtadienį paskelbė LRT radijas. ...