- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne visų įmonių, kurių valdybos pastaruoju metu sprendė, kaip panaudoti pernai uždirbtus pinigus, akcininkai bus pradžiuginti dividendais. Vienos bendrovės pelną ketina skirti investicijoms, kitos, kaip pastebi analitikai, apskritai nelinksta dalytis su smulkiaisiais akcininkais.
Planuoja investicijas
Pasak bendrovės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojo Vaidoto Rūko, vienos įmonės akcininkus šiemet maloniai nustebino, kitos nuvylė, bet apskritai bendrovių, kurios bent dalį pelno nusprendė paskirti dividendams, yra daugiau.
Tiesa, ne visų įmonių, kurios nusprendė dividendų nemokėti arba juos mokėti labai nedidelius, akcininkai turėtų labai išgyventi. Anot rinkų analitikų, didžioji tokių įmonių dalis pelną planuoja skirti plėtrai ir investicijoms, o tai reiškia, kad akcininkai didesnio uždarbio gali tikėtis ateityje.
„Nors sunkmetis baigėsi, o dalies įmonių pelnas išaugo, tai nereiškia, kad akcininkai naudą pajus iš karto. Netgi sakyčiau, kad krizės metais buvo daugiau noro mokėti dividendus. Be to, įmonės, kurios turėjo skolų, uždirbtus pinigus per krizę skyrė joms grąžinti, o dabar visi žvalgosi į investicijas, planuoja plėtros projektus“, – savaitraščiui aiškino V. Rūkas.
„Kai kurios įmonės nieko neišmoka akcininkams, tačiau daug investuoja. Pavyzdžiui, “Grigiškės„ dividendams skiria nedidelę sumą, tai greičiau simbolinis veiksmas, tačiau šios įmonės investicijos labai didelės. Pinigų plėtrai reikia ir “Linui Agro Group", – vardijo ekspertas.
Bendrovė „Grigiškės“, pernai uždirbusi 8,481 mln. litų grynojo audituoto pelno, akcininkams siūlys išmokėti 1,2 mln. litų dividendų, arba 2 centus už akciją. 1,2 mln. litų dividendų „Grigiškės“ išmokėjo ir 2010–2012 m.
Pienininkai nenudžiugino
Paklaustas, kurių įmonių dividendai investuotojus labiausiai nudžiugino, o kurių nuvylė, V. Rūkas teigė, kad maloniausias netikėtumas – „Aprangos“ sprendimas dividendams paskirti beveik visą praėjusiais metais gautą pelną. O mažiausiai patenkinti turėtų būti gana sėkmingai dirbusių pienininkystės sektoriaus įmonių akcininkai. Išimtis gali būti tik Vilkyškių pieninė, kurios valdyba nusprendė dividendams skirti 2,508 mln. litų, arba 0,21 lito už vieną akciją, iš pernai gauto 7,675 mln. litų pelno.
Jau tradiciškai nepasitenkinimą labiausiai reiškia „Rokiškio sūrio“ akcijų turintys investuotojai. 14,32 mln. litų grynojo audituoto pelno pernai uždirbusi įmonė dividendams nusprendė skirti tik 3,507 mln. litų, arba 0,1 lito už vieną akciją. Tokius pat dividendus įmonė moka jau ketverius metus, nors uždirbamu pelnu, rodos, skųstis negali.
„Sakyčiau, “Rokiškio sūrio„ dividendai labai maži ne todėl, kad įmonė neturi lėšų, o todėl, kad nenori dalytis su smulkiaisiais akcininkais. Toks sprendimas nuvilia“, – sakė V. Rūkas.
Dividendų apskritai nemokėti nusprendė „Žemaitijos pienas“, nors įmonė pernai gavo 9,03 mln. litų grynojo pelno. Pernai „Žemaitijos pienas“ akcininkams išmokėjo 2,5 mln. litų, arba po 5 centus už vieną akciją, dividendų.
Elgiasi skirtingai
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunskis sako, kad dėl dividendų mokėjimo šie metai nelabai išskiria: „Galima sakyti, kad metai nėra labai išsiskiriantys. Tos įmonės, kurios vykdo aiškią ir skaidrią dividendų politiką, šiemet akcininkams išmokės panašias sumas, kaip ir anksčiau.“
„Kaip maloniai nustebinusias išimtis galima paminėti “Aprangą„, kuri dividendams skyrė daugiau, nei buvo galima laukti, ir “Lietuvos dujas„. Ši bendrovė išskaidoma, ir akcininkai prieš šiuos veiksmus nusprendė pasiimti pinigų“, – kalbėjo V. Plunksnis.
Investuotojų asociacijos vadovas kaip labiausiai nuvylusį taip pat paminėjo pienininkystės sektorių. Biržoje kotiruojamos keturios šio sektoriaus įmonės – Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Pirmųjų dviejų mokami dividendai pateisino smulkiųjų akcininkų lūkesčius, tačiau kitos dvi laikosi kitokios dividendų politikos, o sprendimai jose labiausiai priklauso nuo vieno ar kelių asmenų.
„Pastebima tendencija, kad kai kurių įmonių pagrindiniai akcininkai nori didinti turimus akcijų paketus. Tie, kurie šitaip elgiasi, nenori priimti sprendimų dėl dividendų“, – sakė V. Plunksnis.
Jis teigė nemanantis, kad dividendų kai kurios įmonės nemoka, nes planuoja investicijas ir plėtrą. „Tose įmonėse, kurios turi daug skolų, kalbų apie dividendus apskritai nekyla. O bendrovės, kurios didelių skolų neturi ir gali mokėti dividendus, pinigų plėtrai gali skolintis iš bankų. Tad nemanau, kad tai priežastis“, – svarstė investuotojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...