Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios, nepaisant to, kiek jos uždirba ar vaikų augina. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.
Du trečdaliai apklaustų gyventojų teigė nesijaučiantys finansiškai saugūs. Dažniausiai nurodomas nesaugumo jausmą stiprinantis veiksnys buvo tai, kad žmogus neturi santaupų, uždirba mažiau nei sutuoktinis, neturi nuosavybės, kurią nelaimės atveju galėtų parduoti. Penktadalis teigė neturintys gyvybės draudimo, o netekę maitintojo dauguma teigė prarastas pajamas kompensuosią paskola.
Saugiausiai finansiškai dažniausiai jaučiasi vyrai gyvenantys kaime ir labiau saugesni didmiesčiuose nei mažų miestelių vyrai. Moterys – kur begyventų ir kiek beuždirbtų – jaučiasi finansiškai nesaugios, ypač būdamos 36-erių – 45-erių. Vyrai priešingai – kuo daugiau uždirba, tuo jie saugesni.
„Pasirodo, kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo vyrai jaučiasi finansiškai saugesni. Galbūt dėl to, kad, kaip sakoma, vaikai – mūsų turtas. Bet jei žiūrėtume rimtai, čia išties įdomi koreliacija: vyrai, turintys 3 ir daugiau vaikų ir visai jų neturintys, šeimoje jaučiasi vienodai saugūs“, – konstatavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Moterys – atvirkščiai – kuo daugiau vaikų augina, tuo nesaugesnės jaučiasi. Tyrimai rodo, kad net ir uždirbdamos daugiau jos valdo daugių daugiausia trečdalį savo pajamų.
„Moterys savo valia gali disponuoti nuo 12 iki 29 proc. savo lėšų. Švedijoje moterys disponuoja 29 proc., o pietinėse valstybėse – 12 proc., t.y. tik šeštadalį pinigų. Kai negali nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti, todėl ir jaučiasi nesaugios“, – pridūrė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
Nors ir jaučiasi nesaugiai, žmonės apie finansus šeimoje dažnai net nesišneka. Tą pripažino 40 proc. apklaustųjų, ypač moterų, todėl joms dažniau tenka susidurti ir su neplanuotais gyvenimo iššūkiais.
„Vyrų situacija labai prasta. Lietuvoje 15–65 m. amžiaus grupėje miršta 44 proc. vyrų. Švedijoje – 18 proc. Šiuo rodikliu mes pirmaujame Europos Sąjungoje. Galbūt tai yra vienokio ar kitokio pobūdžio stresas, kuris sveikatos tikrai neprideda“, – aiškino M. Jankauskaitė.
„Kai, susidūrus su atvejais, kada reikia išmokėti išmokas, mūsų kompanijoje vyrų mirčių pasitaiko du kartus daugiau nei moterų. Absoliučioje daugumoje atvejų tie vyrai turėjo šeimas“, – pasakojo „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Vienas būdų apsidrausti nuo netikėtų finansinių iššūkių – gyvybės draudimas, tačiau tokiu draudžiasi tik tie, kurie prisiima finansinių įsipareigojimų ir tai ne visi. Neturintys paskolų gyvybės draudimą renkasi dar rečiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...