- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Finansų ministerija pristatė naujausias makroekonomikos prognozes. Anot finansų ministro, šiuo metu stebimi pirmieji atsigavimo ženklai. Tuo metu finansų viceministrė teigia, kad prieškrizinis ekonomikos lygis kitais metais pasiektas nebus, jis numatomas 2022 metais.
„Pandemija smogė ir sukėlė šoką tikrai visame pasaulyje, dėl to prognozuojant ateitį yra labai svarbu matyti bendrą paveikslą, ne tik kas vyksta pas mus, Lietuvoje, bet ir svarbu matyti tendencijas, kokios jos yra bendrai Europos Sąjungoje, visame pasaulyje. Lietuvos ekonomika yra labai atvira, nemaža dalimi mūsų situacija priklauso nuo to, kaip sekasi mūsų eksportui, todėl ypač svarbu stebėti, sekti, vertinti, kas vyksta pas mūsų eksporto partnerius, visame pasaulyje“, – nuotolinę spaudos konferenciją pradėjo V. Šapoka.
Anot ministro, šiuo metu jau fiksuojami pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad numatomas ekonomikos smukimas šiemet – 7 proc.
„Labai norėčiau pasakyti, kad ekonomika jau atsigavo ir pradėjo šuoliuoti aukštyn, bet, deja, to dar negaliu pasakyti. Taip, stebime pirmuosius atsigavimo ženklus“, – sakė jis.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad numatomas ekonomikos smukimas šiemet – 7 proc.
„Vertindami situaciją tikrai matome, kad ekonomika stabilizuojasi, ekonomika atsigauna. Šiandien paskelbti verslo lūkesčiai rodo jų gerėjimą, vartotojų lūkesčiai gerėja taip pat. Matome stabilizavimosi ženklus darbo rinkoje“, – teigė viceministrė.
Jos teigimu, kitais metais ekonomika turėtų augti beveik 6 proc., bet prieškrizinis lygis bus pasiektas tik 2022 metais.
„Jau 2021 metais matome, kad ekonomika augs beveik 6 proc., bet, vertinant palyginamosiomis kainomis, 2019-ųjų, prieškrizinio metų lygio, dar nepasivysime, juos pasieksime kiek vėliau – tai atsitiks 2022 metais“, – sakė ji.
Vertindama darbo užmokesčio augimo perspektyvas, viceministrė sakė, kad augimas sulėtės.
„Mūsų prognozės numato, kad, be abejo, augimas darbo užmokesčio sulėtės, bet jis nebus neigiamas. Šiais metais darbo užmokestis augs 1,8 proc. ir, be abejo, čia tendencijos privačiame ir viešajame sektoriuje išsiskirs, bet pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad šiais metais didinta minimali mėnesinė alga (MMA) beveik 10 proc. Tai jau yra indėlis į darbo užmokesčio augimą“, – kalbėjo M. Tuskienė.
Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi 2020-2023 metams, tikimasi, kad darbo užmokestis 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos atlyginimų augimas sulėtės.
Anot scenarijaus, 2021 metais darbo užmokesčio augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.
Bendrasis vidaus produktas (BVP), numatoma, 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.
Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros
Sausį Lietuvoje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Savivaldai siūloma daugiau lėšų saulės parkams iš mokesčio už gamtos išteklius
Grupė Seimo narių iš socialdemokratų frakcijos siekia sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus į valstybės biudžetą padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį. ...
-
Siūloma patvirtinti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius planą
Susisiekimo ministerija siūlo patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – Vyriausybei jį patvirtinus bus galima pradėti žemės pa...
-
Kasčiūnas „įkando“: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“. ...
-
Nauja realybė – butai brangsta ir mažėja: tai nėra orus gyvenimas
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo ...
-
Vilniaus meras pažėrė keletą idėjų, kur gauti pinigų
Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. ...
-
„Sodra“: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis – galite pasitikrinti, kiek jums priklauso
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dy...
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...
-
Rinkos dalyviai apie pristatytą Maisto tarybą: kol kas vyksta pyrago dalybos
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas. ...