- Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus.
Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai. O šį balandį, Registrų centro duomenimis, fiksuoti net du rekordai – didžiausias parduotų nekilnojamojo turto skaičius per visus pastarųjų 5 metų balandžio mėnesius ir didžiausias šiemet. Geidžiami žmonių – ir senos, ir naujos statybos iki 250 tūkst. litų kainuojantys butai.
Turto vertintojų teigimu, iki kitų metų dauguma tokias sumas turėjo patys. Bet dabar jau perka už banko paskolas.
„Daugelis pirkėjų įvardija tai yra tai, kad įstojus į euro zoną, tikimasi, nes ir šiandien palūkanos už paskolas yra nedidelės, tikimasi, kad jos tokios išliks ir ilgajam laikotarpiui. Žmonės nebebijo skolintis, na, yra lūkesčiai dėl geresnės ekonominės situacijos šalyje ir už tai nebijo skolintis iš bankų, tai ir tą mes pastebim nuo metų pradžios“, – sakė korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis.
Butą įkeičiant bankui, būtinas jo įvertinimas. Tą atliekančios kai kurios bendrovės sako, kad užsakymų per metus padaugėjo maždaug 50 proc.
„Užsakymų turime tikrai nemažai. Palyginimui – jeigu anksčiau atlikdavom, parengdavom turto vertinimo ataskaitą per 2–3 dienas, dabar pas mus jau susidariusi šiokia tokia eilė ir jau reikia laukti iki dviejų savaičių“, – kalbėjo „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ Vertinimo skyriaus vadovas Augustas Jagusinskis.
Neprivalantieji turėti turto įvertinimo, ar teisinga buto ar sklypo vertė susiorientuoja patys. Bankininkų duomenimis, daugiausiai tariamasi nebent su šeima ir draugais. Net internete panaršo tik dešimtadalis ieškančiųjų būsto.
„62 proc. apklaustųjų teigia, kad, kai jie jau perka nuosavą būstą, tai jie su niekuo nesikonsultuoja. Esam labai savarankiški, patys sau vieni priimam sprendimą. Tai šiek tiek keista, nes sprendimas ir brangus, ir labai ilgalaikis. Nes kaip žinia, yra daug žmonių, kurie sprendimą įsigyja vieną kartą gyvenime“, – teigė „Swedbanko“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Manoma, kad žmonių noras investuoti į nekilnojamąjį turtą tikrai išliks iki metų pabaigos. O kurstys jį ne tik euras ir su tuo susiję teigiami lūkesčiai, bet ir mažos palūkanos už indėlius bei gerėjanti ekonominė situacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...