Nuosmukio statistika

Naujausi Lietuvos banko šalies paslaugų eksporto rodikliai leidžia įvertinti transporto sektoriaus, stipriai priklausomo nuo eksporto rinkų, antro šių metų ketvirčio rezultatus ir geriau suprasti, ko tikėtis toliau.

Rodikliai nedžiugina: krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtis buvo žemiausia nuo 2022 m. pirmo ketvirčio, o metinis augimo tempas yra neigiamas du ketvirčius iš eilės ir antrą ketvirtį paspartėjo iki –3,1 proc. Tai didžiausias krovininio kelių transporto paslaugų eksporto nuosmukis nuo 2015 m. trečio ketvirčio.

„Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliai vis dar blogėja ir, tikėtina, prastesnę dinamiką matysime tiek trečią, tiek ir ketvirtą šių metų ketvirtį. ES ekonomika apsnūdusi, palūkanų našta lieka aukšta, ES pramonės ir statybų sektoriai, kurie daro didelę įtaką Lietuvos transporto eksporto rodikliams, taip pat apsnūdę. Todėl artimiausiu metu sunku būtų tikėtis žymesnio Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksporto rodiklių pagerėjimo“, – įžvalgomis dalijosi V. Žagūnis.

Tačiau iš dalies tai yra ir ES transporto rinkos normalizavimasis.

„Rinka buvo labai išpūsta COVID-19 pandemijos metu tiek krovinių apimties, tiek ir įkainių atžvilgiu. Todėl iš dalies matome šio rodiklio recesiją, bet iš kitos pusės – krovininio kelių transporto paslaugų eksporto normalizavimąsi nuo labai aukšto lygio“, – teigė „Citadele“ banko atstovas.

Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliai vis dar blogėja.

Matyti pozityvių ženklų

Pasak V. Žagūnio, itin silpnai atrodo transporto paslaugų į Skandinavijos ir Centrinės Europos šalis (tarp jų – Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Suomiją, Norvegiją, Italiją), kur dėl pakilusių palūkanų nusilpo vartojimas ir pramonė, situacija.

Šiek tiek geresnė padėtis Švedijos, Estijos, Lenkijos rinkose – pastarojoje eksportas gerina rekordus, bet augimo tempas akivaizdžiai lėtėja.

„Vokietija – atskira istorija: čia reikia pridėti ir struktūrines pramonės bėdas, uždaromas gamyklas. Vis dėlto matome, kad kai kuriose palūkanoms jautriose rinkose jau fiksuojami pirmi stabilizacijos elementai ir tai yra geras signalas, ypač turint galvoje, kad palūkanos Europos kontinente toliau mažės“, – pabrėžė V. Žagūnis.

Ispanijoje – rekordai

Stipriausiai Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliai atrodo į Austriją, Daniją ir Ispaniją. Pastarojoje šalyje eksporto apimtis gerina rekordus dėl stipraus ekonomikos ciklo.

Anot V. Žagūnio, vežėjams vertėtų pasvarstyti apie tolesnę plėtrą būtent į šias rinkas ir atkreipti dėmesį į Švediją ir Estiją.

„Pervežimų pagyvėjimo realu tikėtis antrą 2025 m. ketvirtį. Labai tikėtina, kad Europos centrinis bankas dėl infliacijos ir ekonomikos sulėtėjimo euro zonoje ir toliau mažins bazines palūkanas, o rinkos prognozuoja, kad 2 proc. EURIBOR ribos galime tikėtis jau nuo kitų metų vidurio. Todėl, prasidedant pavasariui, turėtume matyti teigiamą sumažėjusių palūkanų poveikį ES statybų ir vartojimo sektoriams, o kartu ir pirmus teigiamus požymius Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliuose“, – apibendrino V. Žagūnis.