- Egidijus Bacevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ramus šių metų ruduo žvejams atnešė staigmenų. Rugsėjį gaudytos palyginti didelės strimelės menkės. Gamtininkus nustebino, kad medžiams dar nenumetus lapų, žvejai jau rinko į tinklus įkliuvusias pavasario žuvimis laikomas stintas.
Ramus šių metų ruduo žvejams atnešė staigmenų. Rugsėjį gaudytos palyginti didelės strimelės menkės. Gamtininkus nustebino, kad medžiams dar nenumetus lapų, žvejai jau rinko į tinklus įkliuvusias pavasario žuvimis laikomas stintas.
Rudeninis stintmetis
Pirmosios didstintės į priekrantės žvejų verslininkų tinklus pakliuvo spalio 10 dieną. Laimikiai buvo vidutiniai.
Stintos telkėsi priekrantėje ties Šventąja ir Melnrage, šiaurinėje marių dalyje dar ir uosto įplaukoje. Žinia apie prasidėjusį stintmetį greitai pasklido. Kopgalyje ir Smiltynėje žvejai mėgėjai nuolat lūkuriuoja stintų. Daugiausiai žuvų meškerėmis sugaunama šviesiuoju paros laiku, vakarėjant. Stintos viliojamos smėlinėmis krevetėmis, kuojos raumens griežinėliais, netgi lašinukais. Sugaunamos nepakankamai subrendusios stintos, kurių žuviena sausoka, stintoms būdingas agurkų kvapas - silpnas.
Kuršių marių žuvų tyrėjas a.a. dr. Kazys Gaigalas knygoje „Lietuvos žuvininkystė Nemuno deltoje“ mini, kad priekrantėje stintos į būrius pradeda telktis lapkričio viduryje. Jūroje telkimasis priklauso nuo oro sąlygų, vandens temperatūros, netgi audrų šėlsmo. Anksčiau į Kuršių marias stintų būriai patraukdavo po sausio pradžioje, kai marias sukaustydavo ledai.
Mažėja didelių stintų
Didelės jūrinės stintos sugaunamos kas kart vis rečiau. Pradžioje įkliūva labiau subrendusios į nerštavietes skubančios žuvys.
Kopgalyje tyrimų laikotarpiu sugautos didžiausios stintos siekė apie 25 centimetrus, svoris nuo 100 iki 125 gramų, jų amžius buvo 6–8 metai. Deja, tokių stintų pasitaiko labai retai ir nedaug – vos vienas nuošimtis nuo bendro sugaunamo kiekio.
Vyrauja 15-19 centimetrų ilgio 3-5 metų žuvelės, sveriančios 50-80 gramų.
Didelių stintų sumažėjimas liudija apie išeikvotą ir neatsikūrusia šių trumpaamžių žuvų bandą.
Šiemet stintos gaudomos kartu su jaunomis ar suaugusiomis, bet neįmitusiomis upinėmis plekšnėmis, pavieniais otais, pusiau suaugusiomis ir suaugusios menkėmis, stambiomis (pietryčių Baltijos) strimelėmis ir grundalais rubuiliais.
Iš gėlavandenių klajūnių gaudomos rudeniui būdingos upinės nėgės, pusiau suaugę ir suaugę ešeriukai, nerštui traukiantys jūriniai sykai ir žiobriai.
Mailius traukiasi į jūrą
Didesnis didesnių stintų plaukimo į Kuršių marias srautas būna vasarį ir kovą. Išilgai nerijos ar skersai per marias jos traukia Nemuno žiočių link. Atšilus orams kyla į Miniją, Skirvytę, Gėgę ir Karklę. Nerštas vyksta 2-3 savaites, kovo pabaigoje ir gegužę.
Mokslininkai stebėjo netgi birželį iš neršto grįžtančias žuvis. Tai Kopgalyje tinklais sugaunamos išsekusios, grybelių, opų pažeistos stintos.
Suaugusių žuvims atsitraukus į jūrą, jų keliu iš lėto nešamos didstinčių mailius. Pradžioje laikosi jis laikosi rytinio Kuršių marių kranto (prieš srovę), iki išnešamas į priekrantę ir susitelkia abipus įplaukos. Čia jos šilto vandens smėlio sekliuose laikosi nuo rugpjūčio iki pirmųjų audrų, kuomet atvėsta priekrantės vandenys.
Dideliais būriais šių metų žuvelės sugaunamos ties Kopgaliu, Smiltyne (iki Kiaulės nugaros). Pusiau suaugusios stintos atitolsta nuo kranto, leidžiasi į didesnes nei 25 metrų gelmes. Po trijų metų grįžta jau subrendusi didstintė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po nelaimės atrakcionų zonoje J. Baltrukonytė pasidalijo dukros patirtimi: vos nežuvome9
Nelaimė, įvykusi šeštadienį Jūros šventės atrakcionų zonoje, sukrėtė daugybę klaipėdiečių ir svečių. Patirtimi pasidalijo ir žurnalistė, žurnalo HAPPY365 vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė. ...
-
Jūros šventės pabaiga – su himnu ir fejerverku5
Didysis Jūros šventės siautulys baigėsi šeštadienio vidurnaktį, kai Kruizinių laivų terminale nuskambėjo paskutiniai jubiliejinės Jūros šventės himno akordai ir dangų nušvietė fejerverkas. ...
-
Jūros šventės puošmena – senieji laivai4
Vienas gražiausių, romantiškiausių, istoriškai tikriausių Jūros šventės tradicinių renginių – tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Jis šiemet surengtas 13-ą kartą. ...
-
Drakonų kovose Dangėje pergalę lėmė sekundės
Graži Jūros šventės tradicija yra drakonų valčių varžybos. Šiemet jose netrūko azarto ir noro laimėti. ...
-
Per Jūros šventę – savanoriškas vairuotojų blaivumo patikrinimas: įvardijo vietas2
Klaipėdoje vykstančios Jūros šventės metu policija kviečia vairuotojus savanoriškai pasitikrinti blaivumą. ...
-
Parką Kretingos centre siūloma pavadinti kunigo B. Burneikio vardu
Kretingos centre esantį parką be pavadinimo siūloma pavadinti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje mieste kunigavusio monsinjoro, politinio kalinio Bronislovo Burneikio vardu. ...
-
Skulptūrų parke tradiciškai pagerbti negrįžusieji iš jūros3
Šeštadienį ryte Skulptūrų parke įvyko jautri ceremonija, tapusi tradicija – čia, prie paminklo audringo vandenyno bangose žuvusiai laivo „Linkuva“ įgulai, susirinko iš šio reiso negrįžusiųjų artimieji, j...
-
Nuvilnijo jubiliejinės Jūros šventės eisena3
65-ąjį kartą vykstanti Jūros šventė nustebino eisenos gausa ir įmonių prisistatymo spalvingumu bei įvairove. Eisena truko ilgiau nei pusantros valandos, joje žygiavo, važiavo, šoko apie 60 įstaigų bei įmonių darbuotojai. ...
-
Bokštas laukia kūrėjo: tituluoto menininko darbai miestą puošia ne vieną vasarą2
Išskirtinio kūrybiškumo siela, ilgametis Jūros šventės dailininkas klaipėdietis Anatolijus Klemencovas, ne vieną vasarą miestą puošęs įsimintinomis skulptūromis, ženklų pėdsaką kartu su savo sūnumis Romanu ir Ilja pal...
-
90-metį mininti Jūros šventė įsibėgėjo: vilioja skoniais ir spalvomis10
90-metį mininti šių metų Jūros šventė jau įsibėgėjo. Šiandien jos dalyvių laukia didžiausia gausybė renginių, kurie prasidės ankstyvą rytą, o baigsis gerokai po vidurnakčio. ...